Pastarosiomis dienomis Žemėje buvo fiksuojama vidutinio stiprumo magnetinė audra. Tačiau nauja darbo savaitė, remiantis prognozėmis, turėtų prasidėti ramiai.
Duomenys rodo, kad balandžio 20 dieną reikšmingų magnetinių audrų nesitikima, o situacija turėtų stabilizuotis po savaitgalį užfiksuotų suaktyvėjimų.
Savaitgalį mokslininkai registravo apie 6 balų geomagnetinius trikdžius – tai atitiko vidutinio stiprumo magnetinę audrą. Vis dėlto šiandien, kaip teigiama, Žemės magnetosfera turėtų grįžti į įprastą būseną.
Ramią savaitės pradžią patvirtina ir Britanijos geologijos tarnybos pateikiami vertinimai – balandžio 20-ajai magnetinių audrų neprognozuojama.
Tuo metu mokslininkai skelbia priartėję prie magnetinių audrų prigimties paaiškinimo. Tyrėjai identifikavo galimą pagrindinių magnetinių procesų šaltinį Saulės gelmėse: nustatyta, kad vadinamasis „magnetinis variklis“, inicijuojantis žybsnius ir vainikinės masės išmetimus, gali būti maždaug 200 tūkst. km gylyje po Saulės paviršiumi.
Kalbama apie tachokliną – pereinamąją zoną tarp spinduliuotės sluoksnio ir konvekcinės Saulės apvalkalo dalies. Manoma, kad būtent čia formuojasi itin stiprūs magnetiniai laukai, kurie vėliau pasireiškia Saulės dėmėmis ir žybsniais bei gali daryti įtaką ir Žemei.
Ilgą laiką mokslininkai diskutavo, kur tiksliai gimsta Saulės magnetinis laukas, tačiau nauji duomenys sustiprina tachoklinos svarbos hipotezę. Analizė taip pat parodė, kad plazmos srautai Saulės viduje sudaro vadinamąjį „drugelio raštą“, sutampantį su 11 metų Saulės aktyvumo ciklu.
Taip pat nustatyta, kad pokyčiai Saulės gelmėse iki paviršiaus „ateina“ su kelių metų vėlavimu. Tai gali atverti galimybių iš anksto tiksliau prognozuoti būsimus Saulės aktyvumo ciklus ir su jais susijusias magnetines audras.
Leave a Reply