PRL laikai, nors ir nelepino ingredientų gausa, paliko daugybę patiekalų, prie kurių žmonės noriai sugrįžta. Vienas jų – lazanėlės (lenk. łazanki): paprastas, sotus ir nebrangus patiekalas, daugeliui primenantis močiutės virtuvę. Nors paruošimas užima šiek tiek laiko, skonis atperka pastangas – šis patiekalas tinka ir kasdieniams pietums, ir šventiniam stalui.
Kokių ingredientų reikia lazanėlėms?
Šio patiekalo pagrindas – naminiai makaronai, kuriems užtenka keturių produktų: miltų, vandens, druskos ir kiaušinio. Tradiciškai lazanėlės maišomos su įdaru, dažniausiai iš raugintų kopūstų ir rūkytos dešros, tačiau puikiai tinka ir grybai.
Makaronams reikės:
- 150 g miltų;
- 1 kiaušinio;
- 4 šaukštų vandens;
- žiupsnelio druskos.
Iš šio kiekio išeina apie 2–3 porcijos. Norint pagaminti daugiau, proporcijas didinkite atitinkamai. Laikantis begliutenės mitybos, galima rinktis ryžių miltus su bulvių krakmolu arba paruoštą begliutenį mišinį.
Tradiciniam įdarui reikės:
- 400 g raugintų kopūstų;
- 200 g rūkytos dešros;
- 20 g džiovintų grybų;
- 1 svogūno;
- druskos;
- pipirų;
- 2 šaukštų sviesto.
Grybų galima atsisakyti, jei jų nemėgstate. Įdarui ypač tinka baravykai ar kiti aromatingi miško grybai.
Kaip žingsnis po žingsnio pasigaminti lazanėles?
Makaronų gaminimas:
1. Iš miltų, kiaušinio, druskos ir šilto vandens užminkykite tešlą. Ji turėtų būti gana kieta, bet elastinga. Minkykite tol, kol taps lygi ir vientisa.
2. Tešlą padalykite į kelias dalis ir iškočiokite plonais lakštais. Išdėliokite juos ant švaraus medvilninio rankšluosčio ir palikite kelioms minutėms apdžiūti – taip pjaustant tešla mažiau lips.
3. Apdžiūvusį lakštą supjaustykite maždaug 2 cm pločio juostelėmis, o tada juosteles sukarpykite skersai, kad gautųsi nedideli kvadratėliai.
4. Dideliame puode užvirkite pasūdytą vandenį. Makaronus virkite dalimis apie 5–7 minutes, skaičiuodami nuo momento, kai jie iškyla į paviršių. Makaronai turi būti minkšti, bet dar standūs.
5. Išvirusius makaronus nusunkite, perplaukite šaltu vandeniu, kad sustabdytumėte virimą, ir permaišykite su trupučiu aliejaus arba ištirpinto sviesto – tai padės išvengti sulipimo.
Įdaro gaminimas:
1. Džiovintus grybus užmerkite nakčiai šaltame vandenyje. Kitą dieną virkite juos tame pačiame vandenyje, kol suminkštės. Išvirus nusunkite (nuovirą pasilikite) ir supjaustykite plonais šiaudeliais.
2. Dešrą supjaustykite kubeliais arba pusžiedžiais ir apkepkite keptuvėje, kol apskrus ir išleis riebalus. Tuomet įdėkite šaukštą sviesto ir smulkintą svogūną, kepkite, kol svogūnas suminkštės ir taps skaidrus.
3. Į keptuvę sudėkite smulkintus raugintus kopūstus ir paruoštus grybus, o tada viską užpilkite pasilikto grybų nuoviro dalimi.
4. Uždenkite ir troškinkite ant mažos kaitros apie 1 valandą. Kopūstai turi suminkštėti ir prisigerti grybų bei rūkytos mėsos aromato. Pabaigoje pagardinkite druska ir gausiai maltais pipirais.
5. Karštą įdarą sumaišykite su išvirtais makaronais. Tuomet dar kelias minutes pakepinkite keptuvėje, kad makaronai lengvai apskrustų ir „perimtų“ kopūstų skonį. Alternatyva – sudėti į kepimo indą ir kepti 180 laipsnių temperatūroje apie 15 minučių.
Kaip pagardinti, kad skonis būtų kaip pas močiutę?
Geras lazanėlių skonis slypi ne egzotiškuose prieskoniuose, o tinkamoje pusiausvyroje tarp kopūstų rūgštumo ir kepinimo bei troškinimo laiko. Patiekalas turi būti ryškus, ne blankus.
Dažniausiai pakanka maltų pipirų ir mairūno, o prieš patiekiant verta įberti žiupsnelį kmynų. Į kopūstų įdarą troškinimo metu galima įmaišyti ir pusę arbatinio šaukštelio cukraus – jis subtiliai sušvelnina rūgštumą. Jei naudojami grybai, nuoviro geriau neišpilti: jis suteikia įdarui gylio. Taip pat svarbu svogūną pakepinti riebaluose – vien įmestas į verdančius kopūstus jis tik išvirs ir neatiduos aromato.
Kaip paįvairinti lazanėles?
Jeigu klasikinė versija pabodo, patiekalą galima praturtinti keliais paprastais priedais. Vienas senas virtuvės triukas – džiovintos slyvos. Keletas smulkintų, geriausia rūkytų, slyvų, įdėtų troškinant kopūstus, suteikia dūmo aromato ir lengvo saldumo, kuris puikiai kontrastuoja su rūgštumu.
Taip pat vietoj vien raugintų kopūstų galima naudoti mišinį: 1:1 sumaišyti raugintus kopūstus su smulkintais šviežiais baltaisiais kopūstais – patiekalas taps lengvesnis ir įgaus daugiau tekstūros. Prieš patiekimą galima pabarstyti lengvai paskrudintais graikiniais riešutais arba saulėgrąžomis – jos suteikia malonaus traškumo.
Vegetariškai versijai tinka sojos padažas ir rūkyta paprika – šie priedai sustiprina grybų skonį ir padaro patiekalą sodresnį. Norint modernesnio akcento, prieš patiekiant galima užbarstyti šiek tiek tarkuoto parmezano – jis sukuria kremiškesnį pojūtį ir paryškina skonį.
Dažniausios klaidos gaminant lazanėles
Viena dažniausių klaidų – pervirti makaronai. Lazanėlės turi būti apvirtos „al dente“, nes vėliau jos dar patenka į karštą įdarą ar keptuvę ir papildomai suminkštėja.
Dar viena klaida – naudoti per daug rūgščius kopūstus jų neparuošus. Jei kopūstai labai stipriai įrūgę, jie gali užgožti kitus skonius, įskaitant grybus ir mėsą. Prireikus kopūstus verta lengvai perplauti arba sumaišyti su šviežiais.
Lazanėlės neturėtų būti ir pernelyg sausos. Jei makaronus sumaišysite su stipriai nusunktais kopūstais, patiekalą bus sunku valgyti. Įdaras turėtų būti drėgnas, šiek tiek riebus nuo sviesto ir rūkytos mėsos. Jei masė atrodo sausa, įpilkite kelis šaukštus vandens nuo makaronų – jame esantis krakmolas padės sukurti švelnų padažą, sujungiantį visus ingredientus.
Galiausiai svarbu neskubėti: kaip ir daugelis kopūstinių patiekalų, lazanėlės geriausiai atsiskleidžia, kai trumpai „pailsi“. Po 20 minučių skoniai susijungia ir patiekalas tampa dar gardesnis.
Leave a Reply