Kai kuriose Europos automagistralėse vairuotojai gali pastebėti nedidelį žymėjimą – raudoną tašką mėlyname informaciniame stende. Nors jis atrodo nereikšmingas ir nepanašus į įprastą kelio ženklą, jo paskirtis labai konkreti: padėti greičiau tęsti kelionę, kai pagrindinėje trasoje susidaro ilgai trunkančios spūstys.
Kelio ženklų yra daugybė, todėl nenuostabu, kad daliai vairuotojų sunku visus juos įsiminti. Dar sudėtingiau, kai tenka važiuoti už savo šalies ribų. Nors Europos Sąjungos valstybės priklauso bendrai erdvei, kelių ženklinimo srityje jos išlaiko nemažai savarankiškumo, todėl kai kurie sprendimai gali nustebinti net patyrusius vairuotojus.
Vienas iš pavyzdžių – būtent raudonas taškas mėlyname stende. Tai nėra nei privalomasis nurodymas, nei įspėjamasis ženklas. Šis simbolis yra eismo organizavimo sistemos dalis ir naudojamas tam, kad vairuotojai galėtų apvažiuoti labiausiai apkrautus greitkelių ruožus.
Praktikoje tai reiškia alternatyvų maršrutą: jis leidžia išvažiuoti iš greitkelio dar prieš spūstį, vietiniais keliais apvažiuoti užsikimšusį ruožą ir į pagrindinę trasą sugrįžti jau už kliūties.
Šis žymėjimas pateikiamas virš kelio kabančiuose stenduose, ties nuovažomis ir vėliau – krypties rodyklėse vietiniuose keliuose. Sistema taikoma kai kuriuose Vokietijos regionuose, kur intensyvus eismas dažnai sukelia rimtas transporto grūstis.
Sprendimas veikia nuo 2004 metų ir paprastai aktyvuojamas tada, kai prognozuojama, kad spūstis tęsis ilgą laiką – dažniausiai apie pusantros valandos. Tokiais atvejais informacija apie apvažiavimus skelbiama radijo pranešimuose ir elektroniniuose informaciniuose stenduose, nukreipiančiuose vairuotojus į alternatyvias trasas.
Gavęs tokį pranešimą, vairuotojas turėtų atkreipti dėmesį į nuorodas, žyminčias vadinamąjį „raudoną maršrutą“. Priklausomai nuo važiavimo krypties, simbolis gali būti pateikiamas kaip taškas arba apskritimas. Nusukus nuo greitkelio, reikia sekti tolesnius ženklus, vedančius vietiniais keliais iki vietos, kur galima vėl įvažiuoti į greitkelį jau už spūsties.
Raudono taško sistema dažniausiai taikoma Bavarijoje – pavyzdžiui, Regensburgo apylinkėse ir prie Pfaffensteiner tunelio A93 automagistralėje. Tai didelio eismo intensyvumo vietovės, kur spūstys kartais tęsiasi ištisas valandas.
Verta žinoti, kad tai ne vienintelis toks sprendimas Vokietijos kelių istorijoje: anksčiau būta ir kitų apvažiavimo sistemų, pavyzdžiui, su mėlynais žymėjimais, tačiau šiandien jos daugiausia turi istorinę reikšmę. Šiuo metu raudono taško sistema laikoma aiškesne ir dažniau pasitelkiama didelių eismo trikdžių metu.
Leave a Reply