Pastaruoju metu kai kur už lango pasitaikė lietaus, pavyzdžiui, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje. Tačiau bendra situacija šalyje išlieka įtempta – Lenkija susiduria su rimtu vandens trūkumu kaip tik tuo metu, kai gamta po žiemos pradeda aktyviai atgyti.
Dar žiemą buvo galima tikėtis, kad sąlygos pagerės. Daugelyje regionų sniegas laikėsi gana ilgai, o tai paprastai reiškia vandens atsargų sezonui pradėti. Kartu vėl pasigirdo kalbų, esą atšilimo nėra, nes juk buvo šalčių ir sniego.
Vis dėlto kritulių kiekis tebebuvo per mažas. Sausį iškrito tik 47 proc. kritulių normos, o vasarį – apie 70 proc. daugiametės vidutinės vertės. To nepakako, kad atsistatytų drėgmės atsargos dirvožemyje ir upėse.
Tikras pavojaus signalas atėjo kovą: iškrito vos 10,8 mm lietaus, tai yra tik 29 proc. normos. Toks lygis labiau būdingas pusdykumių teritorijoms nei Vidurio Europai.
Balandis aiškaus pagerėjimo taip pat neatneša. Kritulių trūkumas tęsiasi jau penktą mėnesį iš eilės. Daugelyje regionų per pastarąsias savaites užfiksuota tik 20–50 proc. įprastų kritulių sumų, o kai kur beveik visai nelyja.
Šiuo metu labiausiai išdžiūvę yra vakariniai, šiaurės vakariniai, centriniai ir rytiniai Lenkijos regionai. Būtent ten didžiausias vandens deficitas dirvožemyje ir greičiausiai matomi kritulių stokos padariniai. Pietuose padėtis kiek geresnė, tačiau ir ten ji neatitinka normos.
Paradoksalu, bet net ir intensyvūs lietūs dabar problemos neišsprendžia. Staigiai iškritus dideliam kiekiui vandens, jis neįsigeria į išdžiūvusią, susispaudusią dirvą, o tiesiog nubėga į upes.
Žemės ūkiui (ir apskritai visai gamtai) labiausiai reikalingi dažni, bet silpni krituliai, kurie palaipsniui drėkintų žemę.
Kiekvienas litras svarbus. Tuo metu daugelyje vietovių dirvožemio drėgnumas krenta iki lygių, rodančių vandens trūkumą šaknų zonoje. Tai gali lemti prastesnį augimą ir mažesnį derlių.
Situaciją apsunkina ir šalnos, kurios šį pavasarį gali kartotis iki pat balandžio pabaigos, o temperatūra naktimis gali kristi net žemiau –5 laipsnių. Šaltos naktys kartu su drėgmės stoka pasėliams sudaro itin sudėtingas sąlygas.
Deja, tai reali mažesnio derliaus rizika, o vėliau – ir aukštesnės daržovių bei vaisių kainos.

Leave a Reply