Pirmieji šios vietovės paminėjimai siekia 1302 metus, kai Boleslovas I Opolietis Žyrovą padovanojo Jemelnicos cistersų vienuolynui. Tuomet dabartinių rūmų vietoje dvasininkai įkūrė Šv. Mikalojaus bažnyčią ir nedidelį vienuolyną, o tai paskatino kaimo ir aplinkinių žemių plėtrą.
Vėliau, 1447 metais, imperatorius Frydrichas III Habsburgas Žyrovą už nuopelnus monarchijos politikai suteikė Žyrovskių giminei. Vis dėlto legenda pasakoja, kad 1629 metais Jerziui Žyrovskiui dvaras buvo konfiskuotas po to, kai jis perėjo į protestantizmą ir dalyvavo maište prieš imperatorių, kilusiame po Čekijos karaliaus Ferdinando Štiriečio nuvertimo. Kada gi Žyrovoje iškilo įspūdinga barokinė Opolės Silezijos puošmena?
Naujasis savininkas Melchioras Ferdinandas von Gašinas 1631–1644 metais pradėjo rezidencijos perstatymą ir plėtrą, suteikdamas jai reprezentacinį charakterį. Rūmai buvo suformuoti aplink du keturkampius kiemus: vakaruose įrengtas rūmų kiemas, o rytuose – ūkinis. Pastato architektūra rėmėsi tuo metu madingomis Šiaurės Europos statinių tradicijomis. Von Gašinų giminės herbinėje plokštėje, esančioje ant pagrindinio rūmų pastato rytinės fasado dalies centrinės arkados, galima įžvelgti datą, žyminčią šio svarbaus rekonstrukcijos etapo pabaigą.
1852 metais rūmai vėl pakeitė šeimininkus – juos perėmė Maksas Frydrichas von Hatzfeldas-Šionšteinas. Vėliau valda priklausė Augustui von Nosticui, broliams von Goedeke bei Edwardui Guradzei.
Tačiau ilgainiui Žyrovos rūmai ėmė nykti. Šį procesą 1899 metais sustabdė grafas Johanas von Franckenas-Siestorpas. 1904–1911 metais jis ne tik perstatė rezidenciją, bet ir suformavo natūralistinio stiliaus parką, kuriame buvo įrengtas ir vandens sodas. Vis dėlto vadinamasis „auksinis amžius“ truko neilgai – iki 1939 metų, kai paskutinis šios vietos savininkas buvo grafas Edvinas von Franckenas-Sierstorpas.
Po 1945 metų įspūdinga rezidencija buvo pritaikyta našlaičių namams ir sanatorijai. 1959–1960 metais rūmuose pradėti konservavimo darbai, o nuo 2008 metų juos tęsė privatūs savininkai. Šiandien čia galima rengti konferencijas, paskaitas ir įvairias šventes.
Atgavę dalį buvusio spindesio, Žyrovos rūmai tapo viena ryškiausių Opolės vaivadijos „perliukų“. Lankytojai gali išvysti įspūdingus barokinius interjerus, susipažinti su vietos istorija, išgirsti legendų bei įdomybių apie buvusius savininkus. Be to, rūmuose vyksta ir kultūriniai renginiai, tarp jų – koncertai, sulaukiantys didelio susidomėjimo ir į Žyrovą sutraukiantys meno bei istorijos gerbėjus.
Leave a Reply