Kraujo tyrimas gali išduoti Alzheimerio riziką dar prieš 20 metų: ką rado mokslininkai

Kraujo tyrimas rodo daug žadantį potencialą prognozuojant pačias ankstyviausias Alzheimerio ligos stadijas – net gerokai anksčiau, nei pasireiškia simptomai.

Naujame tyrime, kurį atliko JAV sveikatos sistemos „Mass General Brigham“ mokslininkų komanda, nustatyta, kad kraujyje aptinkamas biomarkeris pTau217 gali tapti ankstyvu įspėjamuoju signalu apie smegenyse besikaupiančius amiloido beta ir tau baltymus.

Šių baltymų sankaupos jau seniai siejamos su Alzheimerio liga. Šiuo metu jų požymiams aptikti dažnai naudojami PET (pozitronų emisijos tomografijos) tyrimai, tačiau mokslininkai kelia prielaidą, kad pTau217 kraujo testas padėtų didelės rizikos atvejus atpažinti dar anksčiau.

„Anksčiau manėme, kad PET tyrimas yra pats ankstyviausias Alzheimerio ligos progresavimo požymis, nes jis parodo amiloido kaupimąsi smegenyse likus 10–20 metų iki simptomų“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius, neurologas Hyun-Sik Yang iš „Mass General Brigham“.

„Tačiau dabar matome, kad pTau217 galima aptikti dar anksčiau – gerokai prieš tai, kai amiloido PET tyrimuose išryškėja aiškūs pakitimai“, – priduria jis.

Tyrėjai į tyrimą įtraukė 317 dalyvių, kurių amžius buvo nuo 50 iki 90 metų. Visi savanoriai pradžioje neturėjo kognityvinių sutrikimų, o jų būklė buvo stebima vidutiniškai aštuonerius metus.

Per šį laikotarpį buvo renkami ir analizuojami amiloido beta ir tau PET tyrimų duomenys, kognityvinių testų rezultatai bei pTau217 kiekis kraujyje. Šie rodikliai buvo lyginami ir vertinami jų pokyčiai laikui bėgant.

Paaiškėjo, kad kraujo tyrimų rezultatai glaudžiai atitiko PET tyrimų duomenis, vertinant baltymų sankaupas ir jų struktūrinius pakitimus. Kai kuriais atvejais augantis pTau217 lygis numatė pokyčius dar anksčiau, nei jie tapo matomi smegenų vaizdinimo tyrimuose.

Kitaip tariant, aukšti pTau217 rodikliai buvo siejami su vėliau pasireiškiančia Alzheimerio patologija, o žemi pTau217 rodikliai rodė minimalią ligos išsivystymo riziką.

„Mūsų tyrime labiausiai išsiskyrė tai, kad net tada, kai klinikoje amiloido skenavimas atrodo normalus, pTau217 biomarkeris gali nustatyti žmones, kurie vėliau tampa amiloidui teigiami“, – sako H.-S. Yang.

„Taip pat matome, kad asmenys, kurių pTau217 lygis yra žemas, greičiausiai išliks amiloidui neigiami dar kelerius metus“, – priduria jis.

Didesnis pTau217 kiekis buvo susijęs ir su didesne kognityvinio silpnėjimo tikimybe per visą stebėjimo laikotarpį, tačiau ryškiausiai tai pasireiškė tiems žmonėms, kurie jau tyrimo pradžioje turėjo tam tikrų toksiško amiloido beta sankaupų požymių.

Nauji rezultatai papildo ankstesnius tyrimus, kuriuose pTau217 biomarkeris kraujyje buvo įvardijamas kaip potencialiai naudingas Alzheimerio rizikos prognozavimo būdas. Jis gali signalizuoti, kad smegenyse jau prasidėjo nenormalūs procesai.

Vis dėlto iki tokio tyrimo taikymo klinikose dar gali prireikti laiko. Mokslininkai planuoja surinkti daugiau duomenų, kad prognozavimo algoritmai būtų tikslesni, taip pat reikės didesnių ir įvairesnių savanorių grupių.

Kitas svarbus aspektas – net jei kraujo testai tiksliai parodytų, kad žmogaus smegenyse ateityje kaupsis amiloido beta ar tau baltymai, tai nebūtinai reiškia, kad būtinai išsivystys demencija.

Šiandien gydytojai Alzheimerio ligai diagnozuoti naudoja daugybę tyrimų ir vertinimo metodų, o vieno paprasto testo, galinčio neabejotinai numatyti riziką prieš daugelį metų ar net dešimtmečių, vis dar nėra.

„Kadangi ši sritis sparčiai vystosi, džiugu matyti, kaip moksliniai atradimai greitai artėja prie klinikinio pritaikymo“, – sako neurologas Jasmeer Chhatwal iš „Mass General Brigham“.

„Numatydami, kas ateityje taps amiloidui teigiamas, siekiame „atsukti laikrodį atgal“ ir sudaryti galimybes Alzheimerio ligą prognozuoti anksčiau“, – priduria jis.

Tyrimas publikuotas žurnale Nature Communications.


Posted

in

by

Tags:

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *