Burokėlių raugas pastaraisiais metais vėl atsidūrė sveikos mitybos dėmesio centre. Fermentuoti gėrimai vertinami dėl natūraliai susidarančių organinių rūgščių ir mikroorganizmų, o burokėliai papildomai suteikia biologiškai aktyvių medžiagų.
Vis dėlto dalį viešojoje erdvėje sklandančių pažadų apie stebuklingą poveikį verta vertinti atsargiai. Raugas nėra vaistas, o jo nauda labiausiai siejama su bendra mityba, žarnyno mikrobiotos įvairove ir sveikais gyvenimo įpročiais.
Kas iš tiesų yra burokėlių raugas?
Burokėlių raugas yra pieno rūgšties fermentacijos būdu pagamintas gėrimas, kai natūralios bakterijos skaido cukrus ir gamina pieno rūgštį. Dėl to keičiasi skonis, kvapas, o produktas tampa rūgštokas ir ilgiau išsilaiko.
Fermentuoti produktai dažnai siejami su galimu teigiamu poveikiu virškinimui, nes jie papildo racioną gyvomis kultūromis, jei produktas nėra pasterizuotas. Tačiau poveikis priklauso nuo sudėties, higienos, fermentacijos trukmės ir individualios žmogaus būklės.
Kokios maistinės medžiagos svarbiausios?
Burokėliai natūraliai turi folatų, kalio ir įvairių antioksidantų, įskaitant betalainus, kurie suteikia intensyvią spalvą. Raugas taip pat gali išlaikyti dalį burokėliuose esančių nitratų, kurie organizme virsta azoto oksidu ir siejami su kraujagyslių funkcija.
Vitaminas C fermentuotuose produktuose gali būti jautrus laikymui ir temperatūrai, todėl tikslus kiekis gali smarkiai svyruoti. Dėl šios priežasties burokėlių raugo neverta laikyti pagrindiniu vitaminų šaltiniu, o labiau kasdienės mitybos papildymu.
„Fermentuoti produktai gali būti vertinga raciono dalis, tačiau jų poveikis nėra universalus, o jautresniems žmonėms gali pasireikšti dirginimas ar netoleravimas“, – pabrėžia klinikinėje praktikoje dažnai kartojama mitybos specialistų rekomendacija vertinti individualią toleranciją.
Kam burokėlių raugas gali netikti?
Nors daugeliui žmonių saikingas kiekis tinka, kai kuriais atvejais reikėtų atsargumo. Jei vargina refliuksas, gastritas ar skrandžio opaligė, rūgštūs gėrimai gali paūminti simptomus.
Taip pat svarbu įvertinti druskos kiekį, jei raugas gaminamas su sūrymu. Žmonėms, kuriems ribojamas natrio vartojimas dėl padidėjusio kraujospūdžio ar širdies ir kraujagyslių ligų, verta rinktis mažiau sūrų variantą ir pasitarti su gydytoju.
Jei sergate inkstų ligomis, turite polinkį į akmenligę ar laikotės individualiai suderintos dietos, ypač svarbu nepasikliauti bendromis rekomendacijomis. Alergija sudedamosioms dalims, pavyzdžiui, česnakui ar prieskoniams, taip pat yra aiški priežastis šio gėrimo vengti.
Kaip pasigaminti saugiai namuose?
Saugumas fermentuojant namuose prasideda nuo švaros: stiklainius ir įrankius būtina kruopščiai išplauti, o žaliavą rinktis nepažeistą. Burokėlius nuplaukite, nulupkite, didesnius perpjaukite, sudėkite į indą ir užpilkite atvėsintu virintu vandeniu taip, kad būtų pilnai apsemti.
Dažnai pasirenkama proporcija su druska, kad būtų slopinama nepageidaujama mikroflora ir skatinama pieno rūgšties fermentacija. Praktikoje paplitęs variantas yra apie 1 valgomasis šaukštas druskos 1 litrui vandens, taip pat dedama česnako ir prieskonių.
Fermentuokite šiltesnėje vietoje, bet ne tiesioginėje saulėje, o paviršių stebėkite kasdien. Jei atsiranda nemalonus pūvėsių kvapas, ryškus pelėsis ar gleivėtumas, produktą geriau išpilti, nes tai rodo netinkamą procesą.
Kada gerti, priklauso nuo įpročių ir tolerancijos. Dalis žmonių renkasi gerti ryte, tačiau jautresniam skrandžiui gali labiau tikti vartojimas su maistu ir mažesnėmis porcijomis.
Šaltiniai:
– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/healthy-diet
– https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6723656/
– https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5295061/
– https://www.efsa.europa.eu/en/topics/topic/food-fermentation
Leave a Reply