CP v2

Blog

  • Lietuvių „Sort A Brick“: automatizuotas LEGO rūšiavimas atveria naudotų rinkos augimą

    Lietuvių „Sort A Brick“: automatizuotas LEGO rūšiavimas atveria naudotų rinkos augimą

    Milijardai LEGO kaladėlių visame pasaulyje guli stalčiuose ir dėžėse, tačiau norint iš mišrios krūvos atkurti konkrečius rinkinius dažnai reikia valandų rankinio rūšiavimo. Lietuvių startuolis „Sort A Brick“ kuria automatizuotą sprendimą, kuris šį procesą siekia paversti komerciškai prasmingu.

    Bendrovės tikslas – iš naudotų, sumaišytų kaladėlių surinkti pilnus, paruoštus statyti rinkinius. Tai leistų antrinei LEGO rinkai siūlyti ne tik pavienes detales ar neaiškios komplektacijos dėžes, bet ir patikrintus rinkinius, kuriuos galima iškart surinkinėti.

    Kaip skelbiama technologijų portale „Tech.eu“, „Sort A Brick“ vertinimu, pasaulinė antrinė LEGO rinka siekia apie 800 mln. eurų, tačiau tik maždaug 80 mln. eurų sudaro pilnų naudotų rinkinių pardavimai. Įmonė mano, kad atsiradus automatizuotam rūšiavimui ir didesnio masto atnaujinimui, sertifikuotų atnaujintų rinkinių segmentas iki 2036 metų galėtų išaugti iki 4,7 mlrd. eurų.

    Spalį startuolis pristatė antros kartos automatizuotą rūšiavimo įrenginį, kuris, pasak bendrovės, per valandą gali nuskenuoti ir išrūšiuoti iki 3 600 kaladėlių – keturis kartus daugiau nei ankstesnė versija. Šis etapas sutapo ir su plėtra į tiesioginę atnaujintų rinkinių prekybą.

    Nuo kolekcijų atkūrimo – prie rinkinių prekybos

    „Sort A Brick“ vadovas Ilja Malkinas teigia, kad bendrovė nuo pat pradžių svarstė apie tiesioginę atnaujintų rinkinių prekybą, tačiau tam trukdė teisiniai niuansai ir aukštesni kokybės lūkesčiai. Dėl to pirmiausia buvo nuspręsta sustiprinti technologinę bazę, kad būtų galima užtikrinti stabilų rezultatą.

    Šiuo metu įmonė dirba dviem kryptimis: atkuria klientų turimas LEGO kolekcijas ir pati surenka bei parduoda atnaujintus rinkinius. Pastarieji pozicionuojami kaip patikimesnė alternatyva įprastiems naudotiems pirkiniams, kur dažna problema – trūkstamos ar netinkamos detalės.

    Pasak bendrovės, atnaujinti rinkiniai yra išvalomi, patikrinami, komplektuojami iš originalių LEGO detalių, o aptikus trūkstamą ar neoriginalią detalę ji pakeičiama. Taip pat pirkėjams suteikiama galimybė per QR kodą pasiekti surinkimo instrukcijas.

    Įmonė skaičiuoja, kad pirmają internetinės parduotuvės savaitę buvo parduota daugiau nei 75 proc. pasiūloje buvusio inventoriaus, o pirkėjai iš 20 ES šalių įsigijo daugiau nei 1 100 rinkinių. Kartu startuolis sulaukė beveik 2 000 užklausų dėl atkūrimo iš 41 šalies ir apdorojo daugiau kaip 700 kilogramų sumaišytų kaladėlių, išsiskiriant Vokietijai kaip vienai svarbesnių rinkų.

    Kaip veikia automatinis rūšiavimas

    Automatizuota sistema remiasi kompiuterine rega: ji atpažįsta kaladėles ir sulygina jas su rinkinių duomenų baze. Programinė įranga tuomet vertina, kokius rinkinius teoriškai galima surinkti iš turimų detalių, o procesas prasideda nuo pirminio perrinkimo ir valymo.

    Antros kartos įrenginys kaladėles skenuoja iš visų pusių, o atnaujinta paskirstymo sistema ir kelis kartus išaugęs išėjimo talpų skaičius leidžia vienu metu apdoroti šimtus rinkinių. Detalės, kurių sistema neatpažįsta, nukreipiamos į pusiau rankinę rūšiavimo stotį.

    Nors technologija automatizuoja didelę dalį darbo, galutinė patikra išlieka žmogaus rankose. Pasak I. Malkino, kiekvienas rinkinys tikrinamas, kad būtų galima užtikrinti komplektiškumą.

    Atpažinimo tikslumas ir masto iššūkiai

    Įmonė teigia, kad sistema dabar automatiškai atpažįsta daugiau nei 93 proc. detalių, o likusios nukreipiamos rankiniam rūšiavimui. Technologijos tobulinimas vyko nuo formų atpažinimo iki spalvų ir spausdintų detalių identifikavimo, tačiau kiekviena nauja funkcija didina sudėtingumą.

    Vienas praktinių iššūkių – perkelti pasiektą atpažinimo kokybę tarp skirtingų įrenginių: net maži aparatinės dalies skirtumai gali paveikti rezultatą. Dėl to komandai tenka spręsti kalibravimo ir mokymo duomenų pritaikymo klausimus, ypač kalbant apie spalvų atpažinimą.

    Kitas iššūkis – įrodyti, kad modelis veikia ne tik mažais kiekiais. Įmonė akcentuoja, kad vien paklausos neužtenka: svarbu pasiekti tokį mastą, kuriame procesas būtų ekonomiškai tvarus, o naujoji įrenginio karta laikoma svarbiu žingsniu šia kryptimi.

    Teisiniai niuansai ir plėtros planai

    Plėsdama veiklą, „Sort A Brick“ sprendžia ir intelektinės nuosavybės klausimus – bendrovė nurodo pateikusi patento paraišką Švedijoje pirmajai savo įrenginio versijai. Kuriant antrąją kartą, papildomos inovacijos pareikalavo atidžiau planuoti patento paraiškų pateikimo laiką.

    Greta nuosavos technologijos apsaugos bendrovė turi orientuotis ir į LEGO gaminių perpardavimo taisykles, ypač kalbant apie komercinį vaizdų naudojimą ir naudotų detalių kilmės patvirtinimą. Įmonė teigia augant mastui šiai sričiai skirianti daugiau dėmesio.

    Žvelgdama į ateitį, bendrovė planuoja 2027 metais atidaryti bandomuosius rūšiavimo centrus Europoje ir JAV, o iki 2030 metų siekia įdiegti iki 40 rūšiavimo linijų visame pasaulyje. Be praktinės naudos, įmonė mato potencialą šias erdves paversti ir edukacinėmis – vietomis, kur būtų galima gyvai pamatyti, kaip veikia rūšiavimo technologija.

  • Nscale investuotojas: „Microsoft“ pasitraukimą iš duomenų centro sandorio vadina „nedideliu kontraktu“

    Nscale investuotojas: „Microsoft“ pasitraukimą iš duomenų centro sandorio vadina „nedideliu kontraktu“

    Didžiausio Nscale investuotojo vadovas tikina, kad „Microsoft“ pasitraukimas iš duomenų centro sandorio yra tik „nedidelis kontraktas“ bendrame portfelyje. Tokiu būdu siekiama nuraminti rinką prieš planuojamą Jungtinėje Karalystėje veikiančio DI infrastruktūros startuolio IPO JAV.

    Tai pareiškė Øyvindas Eriksenas, Norvegijos pramonės investicijų bendrovės „Aker ASA“ prezidentas ir generalinis direktorius. „Aker ASA“ valdo apie 23 proc. Nscale akcijų.

    Kalbėdamas apie rizikas, O. Eriksenas akcentavo, kad sektorius sparčiai keičiasi: auga inovacijų tempas, investicijų mastas, prieinamas kapitalas ir technologijų įsisavinimas. Jo teigimu, artimiausiu metu rinka aiškiau „atsijos“ laimėtojus ir pralaimėtojus.

    Vadovas taip pat teigė, kad „Microsoft“ sprendimas nutraukti sutartį buvo „tikėtinas“. Jis pabrėžė, jog nuo Nscale „Series C“ investicijų raundo įmonė daugiau nei padvigubino veiklos apimtis ir sutarčių portfelį.

    Kas nutiko su „Microsoft“ sandoriu

    „Microsoft“ buvo sudariusi susitarimą nuomotis skaičiavimo pajėgumus iš Nscale, susijusius su didžiausiu Jungtinės Karalystės DI duomenų centru. Tačiau vėliau sandoris buvo atšauktas.

    Kaip nurodoma, viena pagrindinių priežasčių – informacija, kad Eseksuose planuojamas duomenų centras tikėtina elektros tiekimo nesulauktų iki laikotarpio po 2030 metų. Dėl to „Microsoft“ nusprendė atsisakyti sutarties.

    Sutarties nutraukimas Nscale vertinamas kaip smūgis bendrovei prieš Niujorko IPO, kuriame esą taikoma į maždaug 35 mlrd. JAV dolerių vertinimą. Tuo pat metu pažymima, kad „Microsoft“ buvo paskelbusi apie 22 mlrd. svarų investicijas Jungtinėje Karalystėje, o šis duomenų centro projektas buvo to plano dalis.

    Neocloud modelis ir abejonių šešėlis

    Nscale priskiriama vadinamiesiems „neocloud“ žaidėjams – tai įmonės, kurios valdo duomenų centrus su dideliais lustų kiekiais ir šiuos pajėgumus nuomoja didiesiems DI kūrėjams. Tekste minimi ir kiti panašaus tipo rinkos dalyviai – „Nebius“ bei „Coreweave“.

    Visgi rinkoje kyla klausimų dėl tokių bendrovių finansinio tvarumo. Analitikai iš „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2030 metų 80 proc. „neocloud“ įmonių „nebetęs nepriklausomos veiklos“.

    „Aker ASA“ turimas Nscale paketas vertinamas maždaug 3,31 mlrd. JAV dolerių – remiantis šių metų kovą įvykusio „Series C“ raundo vertinimu. Tuomet „Aker ASA“ investavo apie 350 mln. JAV dolerių, o visa Nscale vertė buvo įvertinta 14,6 mlrd. JAV dolerių.

    Derybos su „Anthropic“

    Tekste taip pat teigiama, kad Nscale gali būti arti naujo kelių milijardų dolerių sandorio su DI bendrove „Anthropic“. Minima, kad tai reikštų įsipareigojimo pirkti skaičiavimo pajėgumus iš Nscale padvigubinimą pagrindiniame bendrovės duomenų centre Vakarų Virdžinijoje.

    Toks sandoris, jei būtų patvirtintas, galėtų tapti reikšmingu argumentu Nscale investuotojams, vertinantiems bendrovės augimo perspektyvas po „Microsoft“ sprendimo nutraukti anksčiau planuotą susitarimą.

  • Žmogaus ląstelių programavimo bendrovė „bit.bio“ pritraukė 25 mln. JAV dolerių

    Žmogaus ląstelių programavimo bendrovė „bit.bio“ pritraukė 25 mln. JAV dolerių

    Žmogaus ląstelių programavimo bendrovė „bit.bio“ užsitikrino 25 mln. JAV dolerių dydžio „Series D“ investiciją, skirtą plėsti žmogaus ląstelių modelių pasiūlą ir didinti technologijos prieinamumą farmacijos, biotechnologijų ir mokslinių tyrimų organizacijoms.

    Kaip skelbiama bendrovės pranešime, šis finansavimo etapas įvyko po šių metų „Series C“ raundo, o prie investuotojų prisijungė ir esami rėmėjai, tarp jų „M&G Investments“ bei „Abcam“ įkūrėjas ir buvęs vadovas dr. Jonathanas Milneris.

    Vaistų kūrimo procesas keičiasi, o tyrėjams vis dažniau reikia eksperimentinių modelių, kurie patikimiau parodytų, kaip potencialus gydymas gali veikti žmogaus organizmą. Tradiciniai bandymai su gyvūnais ne visada tiksliai atspindi žmonių biologiją, todėl auga susidomėjimas žmogaus ląstelėmis paremtais alternatyviais modeliais.

    Tuo pat metu dirbtinis intelektas spartina potencialių vaistų kandidatų identifikavimą ir projektavimą, todėl didėja poreikis nuosekliems, atkartojamiems žmogaus ląstelių modeliams, leidžiantiems vertinti saugumą ir veiksmingumą.

    Kas yra „opti-ox“ ir ką ji sprendžia

    „bit.bio“ teigia šiuos poreikius siekianti atliepti per nuosavą „opti-ox“ platformą, kuri skirta apibrėžtų žmogaus ląstelių tipų gamybai nuosekliai ir dideliu mastu. Bendrovės tikslas – užtikrinti stabilesnę, standartizuotą ląstelių kokybę ir pasiūlą.

    Tokio tipo technologijos kuriamos ir dėl praktinių ribojimų, su kuriais susiduriama dirbant su donorinėmis ląstelėmis: skirtingų donorų biologiniai skirtumai gali lemti rezultatų variaciją, o ląstelių pasiūla ne visada būna pakankama didesniems tyrimų poreikiams.

    Daugiau nei 50 žmogaus ląstelių tipų

    Bendrovė nurodo, kad jos „ioCells“ portfelyje šiuo metu yra daugiau nei 50 žmogaus ląstelių tipų, įskaitant širdies, kepenų ir centrinės nervų sistemos modelius. Tokios ląstelės naudojamos ligų tyrimams, funkcinei genomikai, vaistų paieškai ir toksikologijai.

    „bit.bio“ vadovė dr. Emma Pepperell atkreipė dėmesį į tai, kad pramonė pasiekė lūžio tašką: viena vertus, DI keičia greitį, kuriuo gali būti atrandami nauji vaistai, kita vertus, auga poreikis alternatyvoms bandymams su gyvūnais.

    Jos teigimu, šiuos pokyčius jungia bendras vardiklis – dideli kiekiai nuoseklių žmogaus ląstelių modelių, kuriuos reikia gebėti tiekti mastu, tinkamu pramoniniams ir moksliniams poreikiams.

    Kam bus panaudotas naujas finansavimas

    Turėdama jau įdiegtą gamybos infrastruktūrą, „bit.bio“ planuoja naujas lėšas skirti žmogaus ląstelių tipų portfelio plėtrai ir platesniam modelių prieinamumui tyrėjams.

    Bendrovė taip pat akcentuoja siekį augančią paklausą paversti tolesniu komerciniu augimu, kartu prisidedant prie naujų vaistų kūrimo ir testavimo.

  • „Supa“ pritraukė 21 mln. svarų: su DI automatizuos JK daugiabučių administravimą

    „Supa“ pritraukė 21 mln. svarų: su DI automatizuos JK daugiabučių administravimą

    JK proptech bendrovė „Supa“ pritraukė 21 mln. svarų pradinį finansavimą ir planuoja plėsti dirbtiniu intelektu paremtą daugiabučių administravimo platformą.

    Finansavimą sudaro nuosavybės investicijų etapas, kurį bendrai vadovavo fondai 2150 ir „OpenOcean“, taip pat prisidėjo KOMPAS VC, Actia Capital Partners ir HEARTFELT. Papildomai bendrovė gavo skolos finansavimo liniją iš vieno didžiųjų JK skolintojų.

    „Supa“ kuria „DI gimtą“ platformą, skirtą gyvenamųjų namų kvartalų ir daugiabučių administravimui: strategija remiasi vietinių, jau veikiančių administravimo įmonių įsigijimais ir jų procesų modernizavimu technologijomis.

    Bendrovė tikina, kad taip siekia spręsti sektoriaus problemas – augančius paslaugų mokesčius, didėjančius administracinius krūvius ir kylančius gyventojų lūkesčius, kai technologijų diegimas rinkoje vis dar nėra spartus, o mažesnėms įmonėms ypač sunku suvaldyti didėjantį darbo kiekį.

    Kaip veikia „Supa“ modelis

    Pasak „Supa“, ji perka vietines daugiabučių administravimo bendroves, išlaiko jų pavadinimus ir integruoja savo DI technologiją į kasdienę veiklą.

    Platforma automatizuoja tokius darbus kaip remonto darbų planavimas, paslaugų mokesčių suderinimas, saugos atitikties dokumentų tvarkymas ir rangovų koordinavimas.

    Bendrovės teigimu, tai gali sumažinti laiką, kurį turto valdytojai skiria administraciniams darbams, iki 90 proc. – daugiau dėmesio esą lieka priežiūrai ir bendravimui su gyventojais.

    Vadovas: gyventojai moka daugiau, bet ne visada gauna geresnes paslaugas

    „Supa“ bendraįkūrėjas ir vadovas Calumas Brannanas teigė, kad gyventojai susiduria su augančiais paslaugų mokesčiais, tačiau paslaugų kokybė ne visada gerėja, o didėjant valdomam būstų skaičiui ir naudojant pasenusias sistemas nukenčia komunikacija bei operatyvumas.

    „Mes darome priešingai. Paliekame vietines įmones, nuimame nuo jų pečių administracinę naštą ir grąžiname valdytojus į pastatus, o ne į telefoninių eilių galą. Visi turėtų žinoti, už ką moka paslaugų mokestį, ir sulaukti atsakymo, kai paskambina“, – sakė jis.

    Augimas po pirmųjų įsigijimų

    Po pirmųjų dviejų įsigijimų 2025 metų pabaigoje „Supa“ skelbia fiksavusi daugiau nei 700 proc. pajamų augimą.

    Šiuo metu bendrovė per septynias vietines administravimo įmones valdo apie 20 000 būstų, tarp jų – „Hunters“ Sasekse, „FW Block Management“ Hertfordšyre ir „Lamberts“ Londone.

    „Supa“ planuoja toliau plėstis per įsigijimus ir kartu vystyti DI platformą, kad ji geriau palaikytų turto valdymo operacijas ir, kaip teigiama, gerintų paslaugas gyventojams visame portfelyje.

  • „Revolut“ patvirtino 115 mlrd. dolerių vertinimą po antrinio akcijų pardavimo

    „Revolut“ patvirtino 115 mlrd. dolerių vertinimą po antrinio akcijų pardavimo

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ patvirtino, kad po įvykdyto antrinio akcijų pardavimo jos vertinimas pasiekė 115 mlrd. JAV dolerių. Tai reiškia, kad per maždaug dvejus metus įmonės vertė daugiau nei padvigubėjo.

    Antrinis pardavimas – tai sandoris, kai parduodamos jau egzistuojančios akcijos, o ne leidžiamos naujos. „Revolut“ teigimu, šį etapą vedė investuotojų grupė, tarp jų – „Glade Brook Capital Partners“, „Coatue“, „Durable Capital Partners“, „T. Rowe Price“ ir „Baillie Gifford“.

    Naujas vertinimas įtvirtina „Revolut“ kaip didžiausios vertės privačią technologijų bendrovę Europoje. Įmonė tai sieja su pastaraisiais banko licencijų laimėjimais, įskaitant licencijas Jungtinėje Karalystėje ir Europoje.

    „Revolut“ nurodo turinti daugiau nei 80 mln. mažmeninių klientų visame pasaulyje, tačiau neatskleidė, kokios apimties sandoris buvo įvykdytas. Skelbiama, kad pardavimas sudarė galimybę esamiems darbuotojams ir investuotojams realizuoti turimas akcijas, o naujo kapitalo įmonei šiuo etapu nepritraukta.

    Kas pasikeitė po sandorio

    Įmonės teigimu, antrinio akcijų pardavimo metu akcijos buvo parduotos maždaug po 2 017 JAV dolerių. Tokie sandoriai dažnai tampa būdu ilgamečiams investuotojams ir darbuotojams „įgryninti“ dalį sukurtos vertės, kai bendrovė dar nėra listinguota biržoje.

    Praėjusiais metais „Revolut“ jau buvo vykdžiusi antrinius sandorius, kurių metu bendrovė buvo vertinama 75 mlrd. JAV dolerių. Straipsnyje taip pat minima, kad vertinimas buvo augęs nuo 45 mlrd. JAV dolerių 2024 metais.

    „Revolut“ teigia, kad šiame pardavime dalyvavo ir ilgamečiai partneriai, ir nauji pasauliniai investuotojai. Bendrovė nekomentavo, kokią tiksliai dalį akcijų pakeitė savininkus.

    Vadovų tikslai: 100 mln. klientų

    „Revolut“ vadovas ir įkūrėjas Nikas Storonsky pabrėžė, kad kiekvienas naujo banko paleidimas, bendrovės vertinimu, leidžia daugiau žmonių pasiūlyti patogesnį būdą tvarkyti savo finansus, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Jis akcentavo, kad darbuotojų turimos akcijos nuo pat pradžių buvo svarbi įmonės kultūros dalis.

    Finansų direktorius Victor Stinga teigė, kad šių metų pasiekimai buvo ruošiami ne vienerius metus ir, anot jo, leidžia stiprinti skaitmeninės bankininkystės pasiūlymą pagrindinėse rinkose. Jis taip pat sakė, kad investuotojų pasitikėjimas atspindi „Revolut“ galimybę kurti pasaulinį banką.

  • „Ferrari“ elektromobilis „Luce“ išgraibstytas iki 2027-ųjų – nepaisant kritikos dėl dizaino

    „Ferrari“ elektromobilis „Luce“ išgraibstytas iki 2027-ųjų – nepaisant kritikos dėl dizaino

    Pirmasis „Ferrari“ visiškai elektrinis modelis „Luce“ jau išparduotas iki 2027 metų, nors internete netrūko kritikos dėl jo neįprasto dizaino. Tai gamintojas pranešė per trečiojo ketvirčio rezultatų pristatymą.

    JAV „Luce“ pradinė kaina siekia 560 800 JAV dolerių, tačiau, panašu, nei kaina, nei prieštaringai vertinama išvaizda pirkėjų neatbaidė. Bendrovė neatskleidė, kiek automobilių planuoja pagaminti ir kaip pasiskirsto užsakymai pagal regionus.

    „Ferrari“ generalinis direktorius Benedetto Vigna teigė, kad kitų metų planuojami parduoti automobiliai iš esmės jau yra paskirstyti, o nauji užsakovai turėtų laukti apie metus. Jo teigimu, pirkėjų požiūris į „Luce“ dažnai keičiasi pamačius automobilį gyvai ir jį išbandžius.

    „Matome, kada ir kaip pasikeičia suvokimas, kai žmonės vairuoja automobilį“, – sakė B. Vigna.

    Radikalus dizainas ir naujas formatas

    „Luce“ gimė bendradarbiaujant su buvusio „Apple“ dizaino vadovo Jony Ive’o studija „LoveFrom“. Dėl to automobilis, pasak apžvalgininkų, gerokai nutolsta nuo įprastų „Ferrari“ proporcijų: vietoje žemos, agresyvios formos pasirinktas aukštesnis siluetas su industrinio dizaino estetika.

    Dar vienas reikšmingas pokytis markei – „Luce“ yra pirmasis „Ferrari“ penkiavietis automobilis. Kritikai būtent dėl šių sprendimų kėlė klausimą, ar naujasis modelis išvis „atrodo kaip Ferrari“.

    Vis dėlto gamintojas nėra vienintelis, kurio elektromobiliai kelia diskusijas: straipsnyje minimi ir kiti prekių ženklai, kurių nauji elektriniai modeliai sulaukė prieštaringų vertinimų. Tuo metu „Lamborghini“ esą yra atsisakiusi savo pirmojo elektromobilio planų, bent kol kas apsiribodama hibridiniais ir benzininiais modeliais.

    Ką žada techniniai duomenys

    Pagal pateikiamą informaciją, „Luce“ turi keturis elektros variklius – po vieną kiekvienam ratui – ir išvysto 1 035 arklio galias bei 730 svarų pėdų sukimo momentą. „Ferrari“ teigimu, tai leidžia iki 62 mylių per valandą įsibėgėti per 2,5 sekundės.

    Modelyje numatyta galinių ratų vairavimo sistema ir pakaba, sukurta remiantis „F80“ superautomobilio sprendimais. Taip pat minimos ant vairo esančios mentelės, leidžiančios reguliuoti sukimo momentą arba rekuperacinį stabdymą, kad vairavimas būtų įtraukesnis.

    Baterija – 112 kilovatvalandžių – naudoja „SK On“ maišelio tipo elementus, o nuvažiuojamas atstumas pagal WLTP ciklą Europoje siekia 530 kilometrų. Didžiausia įkrovimo galia – 350 kilovatų.

    Paklausa neblėsta net už įspūdingas sumas

    Paklausą, anot publikacijos, rodo ir dar vienas faktas: rugpjūtį pirmasis serijinis „Luce“ egzempliorius, pavadintas „Chassis 0“, aukcione parduotas už 40 mln. JAV dolerių. Teigiama, kad tai – brangiausias naujas automobilis, kada nors parduotas aukcione.

    Nors kai kurios elektromobiliui svarbios charakteristikos už šią kainą gali atrodyti ne rekordinės, „Ferrari“ klientų elgsena rodo, kad tokio tipo automobiliuose jie pirmiausia ieško ne racionalaus pasirinkimo, o išskirtinumo ir prekės ženklo patirties.

  • Naudoti elektromobiliai išgraibstomi greičiau už benzininius: sparčiausiai parduodami ne „Tesla“

    Naudoti elektromobiliai išgraibstomi greičiau už benzininius: sparčiausiai parduodami ne „Tesla“

    Naudotų elektromobilių paklausa auga taip sparčiai, kad jie parduodami greičiau nei hibridai ar benzininiai automobiliai. Tačiau rinkos lyderė „Tesla“ šįkart į greičiausiai nuperkamų modelių dešimtuką nepateko.

    Tokias tendencijas rodo „iSeeCars“ atlikta JAV naudotų automobilių rinkos analizė, apžvelgusi 2026 metų rugsėjo duomenis. Tyrimas lygina skirtingų pavarų tipų automobilių kainų pokyčius ir pardavimo greitį.

    Per metus (lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai) naudotų elektromobilių kainos padidėjo 9,8 proc. Tai dvigubai daugiau nei naudotų hibridų (4,8 proc.), o naudoti benzininiai automobiliai pabrango vos 0,3 proc.

    Anot analizės, prie šio poslinkio prisideda aukštesnės degalų kainos – vairuotojai dažniau svarsto apie alternatyvas. Kartu minima, kad elektromobilių segmentas atsitiesė po paklausos svyravimų, kuriuos prieš metus sukėlė pasikeitusios federalinės paskatos.

    Per kiek laiko parduodami naudoti elektromobiliai?

    Kaina nėra vienintelis paklausos matas – svarbus ir pardavimo greitis. Naudoti elektromobiliai vidutiniškai aikštelėse užsibūna 41,9 dienos.

    Tai yra 10,1 proc. greičiau nei 2025 metų rugsėjį, o taip pat beveik dviem savaitėmis greičiau nei benzininiai automobiliai, kuriems parduoti vidutiniškai prireikia 54,8 dienos.

    Dar vienas iškalbingas signalas – naudotų benzininių automobilių pardavimo laikas per metus pailgėjo 19,9 proc. Kitaip tariant, naudotus elektromobilius parduoti tampa lengviau, o benzininius – sunkiau.

    Pasiūla didelė, bet elektromobiliai vis tiek juda greičiau

    Viena iš priežasčių, kodėl benzininiai automobiliai parduodami lėčiau, gali būti paprasta: pirkėjai turi gerokai daugiau pasirinkimo. Pavyzdžiui, „Autotrader“ sąrašuose minimi 1 384 383 naudoti benzininiai ir dyzeliniai automobiliai, o naudotų elektromobilių – 44 434.

    Kita vertus, mažesnė elektromobilių pasiūla ir siauresnis modelių pasirinkimas gali reikšti ir mažiau „kryžminio“ lyginimo, kai pirkėjas renkasi iš labai plataus alternatyvų rato. Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžia: paklausa kyla, nors ir pasiūla didėja.

    Greičiausiai parduodami modeliai nustebino: ne „Tesla“

    2026 metų rugsėjį tarp 10 greičiausiai parduodamų naudotų elektromobilių modelių nebuvo nė vieno „Tesla“. Į sąrašą nepateko ir „Lucid“ ar „Rivian“.

    Grečiausiai pirkėjų surasdavo „Audi Q4 E-tron Sportback“, po jo rikiavosi „Toyota bZX4“ ir „Lexus RZ 300e“. Tarp sparčiausiai parduodamų modelių taip pat minimi „Honda Prologue“, BMW iX ir „Polestar 2“.

    Lėčiausiai parduodami naudoti elektromobiliai, pasak analizės, dažniausiai yra dideli ir brangūs SUV bei pikapai. Tarp jų įvardijamas „Cadillac Escalade IQ“ (lėčiausiai parduodamas), taip pat GMC „Sierra EV“, „Chevy Silverado EV“, „Volvo EX90“ ir „Hummer EV“.

    Įdomi detalė – viena iš priežasčių, kodėl naudoti „Tesla“ modeliai galėjo nepatekti tarp greičiausiai nuperkamų, gali būti jų kainų augimas. Tyrime nurodoma, kad naudotų „Tesla Model S“ ir „Model X“ kainos padidėjo atitinkamai 22 proc. ir 18 proc. – tai didžiausi šuoliai visoje naudotų automobilių rinkoje, nepriklausomai nuo pavaros tipo.

  • „Renault“ pristatė kariuomenei skirtą elektrinį „Forefront“: nuotolinis valdymas ir 400 km rida

    „Renault“ pristatė kariuomenei skirtą elektrinį „Forefront“: nuotolinis valdymas ir 400 km rida

    „Renault Group“ sukūrė elektrinę, modulinių sprendimų transporto priemonę, pritaikytą karinėms užduotims ir valdomą nuotoliniu būdu. Konceptas pavadintas „Forefront“ ir, pasak kūrėjų, turi atlikti misijas ten, kur žmogui būti per pavojinga.

    Kaip rašo „InsideEVs“, ši transporto priemonė sukurta naudojant jau patikrintus automobilių komponentus – taip siekiama sumažinti kainą ir sutrumpinti gamybos laiką. Projektas numatytas ne tik gynybai: jis pristatomas kaip tinkamas ir civilinėms reikmėms.

    „Forefront“ numatyta eksploatuoti dviem režimais: ją gali valdyti žmogus per atstumą arba ji gali būti siunčiama į sudėtingas zonas pasitelkiant autonominio važiavimo galimybes. Tokia logika atspindi platesnę tendenciją, kai dalis užduočių vis dažniau perduodama nuotoliniu būdu valdomoms mašinoms.

    Prancūzijos gynybos bendrovė „John Cockerill“ kūrė nuotolinio valdymo ir autonomijos funkcijas, o pati „Renault Group“ – bazinę transporto priemonę. Teigiama, kad sprendimai derinti atsižvelgiant į Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų įžvalgas, o artimiausiomis savaitėmis numatytos pratybos ir bandymai.

    400 km rida ir iki 1 tonos krovinys

    Konceptas varomas dviem elektriniais varikliais ir turi visų varančiųjų ratų sistemą. Be to, numatytas keturių ratų vairavimas, o konstrukcija sukurta taip, kad galėtų judėti sudėtingu reljefu.

    Gamintojo nurodoma prognozuojama rida – maždaug 400 kilometrų vienu įkrovimu. Taip pat minimas papildomas nuotolį didinantis įrenginys, tačiau baterijos talpa ir kiek energijos gali sukaupti šis sprendimas neatskleidžiama.

    „Forefront“ keliamoji galia siekia apie 1 toną. Toks „buggy“ tipo aparatas, pasak kūrėjų, galėtų būti naudojamas logistikai, kovai su dronais, ugnies paramai ar evakuacijai.

    Bandymų laukia ir kariuomenė, ir civiliai

    Projektas bus tikrinamas pratybose ir bandymuose, o vėliau, remiantis operaciniu grįžtamuoju ryšiu, konceptą planuojama toliau tobulinti. Kūrėjai pabrėžia, kad žmogaus nebuvimas transporto priemonėje potencialiai mažina riziką ginčytinose ar pavojingose vietovėse.

    Teigiama, kad sprendimas galėtų būti naudingas ir civilinėms organizacijoms, kurioms reikia saugiai pasiekti pavojingas vietas. Šiuo metu kaina neskelbiama, tačiau akcentuojama, kad konstrukcija projektuota taip, jog būtų galima greitai pradėti gamybą konkurencingomis sąnaudomis.

    Tokie projektai – ne vien Prancūzijoje

    Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad nuotoliniu būdu valdomos technikos kūrimas vyksta ir kitur: Ukrainos įmonės karo sąlygomis yra pagaminusios tūkstančius nuotoliniu būdu valdomų robotų, naudojamų įvairioms užduotims nuo žvalgybos iki sužeistųjų transportavimo.

    JAV kariuomenė taip pat vysto tokias sistemas – minimas 18 mėnesių trukmės kontraktas „American Rheinmetall“ dėl naujos kartos beįgulių antžeminių transporto priemonių (UGV) kūrimo ir pristatymo. Ten naudojama išplėstinės ridos elektrinės platformos idėja, kai benzininis variklis veikia kaip generatorius elektrinei pavarai.

    Tokie pavyzdžiai rodo kryptį, kuria juda gynybos technologijos: vis daugiau užduočių patikima autonominiams ar per atstumą valdomiems sprendimams, ypač ten, kur svarbiausia sumažinti riziką žmonėms.

  • Kaip spalvos iš tiesų veikia namuose: dažniausios dažymo klaidos ir kaip jų išvengti

    Spalvos interjere veikia ne taip „universaliai“, kaip dažnai atrodo renkantis atspalvį parduotuvėje ar iš nuotraukų internete. Tas pats tamsiai mėlynas tonas šviesiame miegamajame gali atrodyti ramus ir solidus, o mažoje vonioje – slėgti ir „susiaurinti“ erdvę.

    Būtent todėl dažna klaida – spalvas rinktis pagal tendencijas, o ne pagal savo būsto šviesą, patalpos dydį ir tai, kaip joje gyvenate kasdien. Interjero dizainerė Anke Glut pabrėžia, kad spalva nėra vien dekoras: ji kuria aplinką ir daro įtaką savijautai.

    Praktikoje tai reiškia, kad atspalvis, kuris puikiai atrodo telefone, realiame kambaryje gali pasikeisti neatpažįstamai – ypač priklausomai nuo langų krypties, natūralios šviesos kiekio ir dirbtinio apšvietimo.

    Jei norisi namuose daugiau jaukumo, ramybės ar energijos, vien tik „gražios“ spalvos neužtenka. Svarbu suprasti, kaip skirtingi tonai veikia konkrečias erdves, ir vengti dažniausių sprendimų, kurie vėliau nuvilia.

    Kaip spalvos keičiasi erdvėje

    Spalvos poveikis priklauso nuo konteksto: šviesos, patalpos dydžio ir net aplinkinių paviršių. Pavyzdžiui, pilka gali atrodyti elegantiškai, kol kambaryje pakanka šilto apšvietimo – tačiau prigesus šviesai ji lengvai tampa „šalta“ ir nedraugiška.

    Todėl verta vertinti ne vien spalvos pavyzdėlį, o tai, kaip jis atrodys skirtingu paros metu. Jei namuose daug šešėlių, labai tamsūs tonai gali sukurti slogumo įspūdį net ir ten, kur tikėjotės jaukumo.

    Spalvų psichologija pagal kambarius

    Skirtingos patalpos turi skirtingą ritmą, o spalvos jį arba sustiprina, arba sugriauna. Svetainėje, kur dažniausiai bendraujama, šilti atspalviai – kreminiai, smėliniai ar švelni terakota – padeda sukurti atvirą, kviečiančią atmosferą.

    Miegamajame dažniau pasiteisina prislopinti tonai – mėlyna, žalia ar švelni rusva. Ryškūs kontrastai čia gali kelti įtampą, kai tikslas turėtų būti priešingas – ramybė.

    Virtuvėje tinka gaivesni sprendimai, bet svarbu neperlenkti lazdos: per ryškios spalvos vargina. Tekste pabrėžiama, kad šilti tonai gali skatinti apetitą, o šalti – jį slopinti, todėl saugus kelias dažnai būna neutralus pagrindas ir spalviniai akcentai.

    Darbo kambaryje spalvos turėtų padėti susikaupti, o ne išvarginti. Tam dažnai pasirenkami žemiški tonai, švelni melsvai pilka ar alyvuogių spalva – jos ramina, bet „neužmigdo“.

    Ką spalvos pasako apie jus

    Tekste atkreipiamas dėmesys, kad mus traukiančios spalvos neretai atspindi savijautą ir poreikius. Kai gyvenime per daug dirgiklių, dažniau norisi ramesnių atspalvių – prislopintos žalios, smėlinės, šiltesnės pilkos.

    O kai jaučiamės pavargę ar „įstrigę“, dažnai norisi daugiau energijos – tam nebūtina rinktis ryškiai raudonos. Pakanka šiltesnių, bet ne agresyvių tonų: ochros, koralinės ar šviesiai geltonos, kurios suteikia gyvybės, bet neperkrauna.

    Vienas paprastas būdas – stebėti, kokių spalvų norisi streso metu, o kokių – kai jaučiatės gerai. Tai gali tapti naudingu orientyru, renkantis atspalvius namams.

    Jei nenorite perdažyti sienų

    Atmosferą namuose galima pakeisti ir be dažų kibirėlio. Tam puikiai tinka tekstilė, kilimai, paveikslai, augalai ar apšvietimas – šie elementai pagauna šviesą ir natūraliai keičia bendrą nuotaiką.

    Pavyzdžiui, užuolaidos gali sušvelninti ryškią šviesą, kilimas „sušildo“ erdvę, o pagalvėlės ar mažesni dekoro akcentai suteikia kontrasto. Kaip pabrėžiama tekste, spalvinis pokytis neturi būti didelis, kad turėtų efektą – svarbiausia, kad spalva būtų apgalvotai įkomponuota ir susietų erdvę į visumą.

  • Iki pirmųjų šalnų būtina surinkti vaisius ir lapus: paprastas būdas sumažinti ligas sode

    Palikti ant medžių pavieniai vaisiai ar ant šakų kabančios „mumijos“ gali tapti pagrindiniu infekcijų židiniu kitam sezonui. Todėl iki pirmųjų šalnų sodininkams rekomenduojama atlikti paprastą, bet labai svarbų darbą – kruopščiai sutvarkyti sodą.

    Kaip rašo portalas „noviydoctor.com“, rudenį nesurinkti supuvę vaisiai ir nenugrėbti lapai per žiemą tampa patogia slėptuve ligų sukėlėjams ir kenkėjams, o pavasarį, atšilus orams, problema tik paaštrėja.

    Nukritę lapai, pūvantys vaisiai ir pernykščių augalų liekanos gali išsaugoti šašo, moniliozės ir kitų ligų užkratą. Be to, tokiose vietose lengviau peržiemoja ir įvairūs kenkėjai, kurie pavasarį puola jaunus pumpurus bei žiedus.

    Tvarkingai išvalytas sodas reiškia mažesnį infekcinį foną, mažiau problemų sezono pradžioje ir, tikėtina, mažesnį poreikį imtis agresyvesnių priemonių pavasarį.

    Ką surinkti ir išnešti iki šalnų

    Pirmas žingsnis – nuo medžių nuskinti visus vaisius be išimties: ne tik gerus, bet ir pažeistus, supuvusius ar sudžiūvusius. Svarbu nepalikti ant šakų kabančių „mumifikuotų“ obuolių ar kriaušių – būtent jie dažnai išlaiko ligų užkratą.

    Taip pat verta sugrėbti nukritusius lapus, ypač jei medžiai per sezoną sirgo. Palikti juos po lajomis reiškia sudaryti sąlygas patogenams ramiai peržiemoti ir atsinaujinti pavasarį.

    Dar viena užduotis – pašalinti sudžiūvusius daugiamečių augalų stiebus, daržovių kultūrų likučius lysvėse ir aplink kamienus. Kuo mažiau augalinių atliekų liks žiemai, tuo mažesnė tikimybė, kad jos taps kenkėjų „bazėmis“.

    Ką daryti su surinktomis atliekomis

    Ne visos sodo atliekos tinka kompostui. Sveiką žaliąją masę galima kompostuoti ar naudoti mulčiui, tačiau ligotų augalų lapus ir pažeistus vaisius patariama išvežti už sodo ribų arba utilizuoti taip, kad infekcijos negrįžtų atgal.

    Tekste pabrėžiama, kad dalį atliekų galima giliai užkasti atskirose sanitarinėse duobėse, pridedant kalkių ar mikrobiologinių preparatų. Taip sumažinama rizika, kad ligų sukėlėjai išliks ir vėliau vėl pasklis sklype.

    Dirvos ir medžių apsauga rudenį

    Po sutvarkymo rekomenduojama atlikti profilaktinį purškimą: minimas karbamido (šlapalo) arba geležies sulfato tirpalas prieš įsivyraujant pastovioms šalnoms. Tokia priemonė skirta sumažinti likusius infekcijų židinius ir kenkėjų lervas, pasislėpusias žievės plyšiuose.

    Taip pat siūloma negiliai supurenti dirvą aplink kamienus – tai gali iškelti kenkėjų lervas į paviršių, kur jos, atėjus šalčiams, žūsta. Po to šaknų zoną galima mulčiuoti durpėmis ar pjuvenomis, kad šaknys būtų geriau apsaugotos nuo įšalo.

    Rudeninių darbų pabaigoje patariama balinti kamienus ir stambiųjų šakų pagrindus. Tokia priemonė padeda apsaugoti žievę nuo saulės nudegimų ir šalčio sukeltų įtrūkimų žiemos pabaigoje, taip pat gali atbaidyti smulkius graužikus.