Norint tinkamai pasirūpinti širdies ir kraujagyslių sistema, sumažinti trombų susidarymo riziką ir pagerinti bendrą arterijų būklę, verta į mitybą įtraukti tam tikras daržovių ir vaisių sultis. Tarp jų minimos raudonųjų vynuogių sultys – teigiama, kad jos gali mažinti trombų susidarymo tikimybę kraujagyslėse ir taip prisidėti prie apsaugos nuo tokių būklių kaip širdies infarktas.
Apie sultis, kurios, anot kai kurių tyrimų, gali palankiai veikti arterijų būklę ir slopinti trombų formavimąsi, kalba dietologas Bartekas Kulczyńskis, žiniomis besidalijantis „YouTube“ platformoje. Jis pabrėžia, kad nėra gydytojas, tačiau turi mokslinį daktaro laipsnį maisto technologijos ir mitybos srityje bei yra publikavęs mokslinių darbų.
Viena dažniausiai minimų alternatyvų, siejamų su kraujagyslių sveikata, yra burokėlių sultys. Pasak B. Kulczyńskio, viename iš aptariamų mokslinių tyrimų nurodoma, kad praėjus maždaug trims valandoms po burokėlių sulčių išgėrimo kraujyje cirkuliuojančios trombocitų plokštelės buvo mažiau aktyvios ir rečiau „sulipdavo“ su uždegiminėmis ląstelėmis.
Specialistas aiškina, kad tai svarbu todėl, jog pernelyg didelis trombocitų aktyvumas gali skatinti trombų susidarymą. Minėtų duomenų kontekste daroma prielaida, kad burokėlių sultys gali laikinai mažinti kraujo polinkį formuoti krešulius.
Taip pat cituojamas kitas tyrimas, kuriame teigiama, jog burokėlių sultys gali gerinti arterijų gebėjimą plėstis. Paprastai tariant, kraujagyslės gali tapti elastingesnės ir geriau prisitaikyti prie kintančio kraujo srauto, o tai gali padėti efektyviau aprūpinti organus krauju.
Pasak B. Kulczyńskio, mokslininkai kartais nurodo, kad pastebimai naudai gali pakakti ir vienos stiklinės burokėlių sulčių per dieną.
Panašiai aptariamos ir pomidorų sultys. Teigiama, kad jos yra turtingos likopeno ir gali pasižymėti antitrombocitiniu poveikiu – kai kurių šaltinių duomenimis, trombocitų agregacija gali sumažėti iki maždaug 11 proc.
Vis dėlto pabrėžiama, kad pomidorų sultys neištirpdo jau susiformavusių krešulių – jų vaidmuo būtų labiau profilaktinis, padedantis mažinti naujų krešulių susidarymo tikimybę. Dėl to reguliarus jų vartojimas siejamas su galima apsauga nuo trombų ir aterosklerozės vystymosi.
Kalbant apie vaisių sultis, B. Kulczyńskis išskiria raudonųjų vynuogių sultis. Jo teigimu, jose esantys polifenoliai ir flavonoidai gali veikti antitrombocitiškai, t. y. mažinti trombocitų polinkį jungtis į agregatus.
Remdamasis tyrimais, dietologas teigia, kad sveikiems žmonėms, septynias dienas gėrusiems raudonųjų vynuogių sultis, trombocitų agregacija sumažėjo net 77 proc. Iš to daroma išvada, kad tokios sultys gali mažinti trombų susidarymo riziką ir prisidėti prie apsaugos nuo širdies ir kraujagyslių įvykių.
Dar viena minima alternatyva – rūgščiųjų vyšnių sultys. B. Kulczyńskis atkreipia dėmesį, kad jos gali būti naudingos mažinant šlapimo rūgšties kiekį, cirkuliuojantį kraujyje.
„Viename iš bandymų antsvorio ar nutukimo turintys asmenys keturias savaites kasdien išgerdavo po vieną stiklinę rūgščiųjų vyšnių sulčių, o po šio laikotarpio šlapimo rūgšties rodikliai sumažėjo 19 proc. Nors dauguma šlapimo rūgštį sieja su sąnariais ir podagra, verta žinoti, kad ji gali būti reikšmingas mūsų arterijų ir visos kraujotakos sistemos priešas“, – teigia dr. B. Kulczyńskis.
Pasak jo, šlapimo rūgštis gali skatinti LDL cholesterolio virtimą labiau aterosklerozę skatinančia forma ir prisidėti prie arterijų kalkėjimo.
„Viename tyrime tiesiogiai patvirtinta, kad žmonės, kurių šlapimo rūgšties kiekis kraujyje yra padidėjęs, vidutiniškai turi net 45 proc. didesnę priešlaikinės mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tai reiškia, kad reguliarus rūgščiųjų vyšnių sulčių vartojimas netiesiogiai gali padėti apsaugoti arterijas nuo pažeidimų, o tai gali turėti ir platesnių pasekmių sveikatai“, – apibendrina dr. B. Kulczyńskis.
Leave a Reply