Lietuvoje dažniausiai auginami kininiai bijūnai – būtent juos neretai matome puokštėse. Šie bijūnai kasmet atauga iš žemės: pavasarį išlenda žalios stiebų atžalos, kurios užbaigiamos žiediniais pumpurais. Žiemą antžeminė dalis nunyksta, todėl ją įprasta nupjauti.
Visai kitaip elgiasi medėjanti (krūminė) bijūnė. Kaip sufleruoja pavadinimas, ji auga tarsi nedidelis medelis, tačiau dažniau primena krūmą su sumedėjusiais stiebais. Šių stiebų žiemai nukirpti nereikia – antžeminė augalo dalis neišnyksta. Lapai paprastai būna ilgesni, karpyti, o žiemai nukrenta.
Ar reikia nupjauti nužydėjusius medėjančios bijūnės žiedus?
Medėjančios bijūnės žiedai – itin dideli ir įspūdingi. Tai vieni pirmųjų sode pražystančių augalų, todėl jų žydėjimo dažnai laukiama labiausiai. Kadangi jos pražysta anksti, anksti ir peržydi.
Nužydėjusius žiedus rekomenduojama pašalinti. Ši procedūra augalui naudinga, nes dideli žiedai po žydėjimo dažnai suformuoja stambias sėklų dėžutes, o jų brandinimas augalą stipriai alina. Jei tikslas – vešlesnis augimas, tankesnė lapija ir gražesnė krūmo forma, žiedus verta nupjauti iš karto po peržydėjimo.
Jei labai norisi surinkti sėklų, galima palikti vieną žiedą ar pumpurą ant krūmo. Vis dėlto užsiauginti naują augalą iš sėklos yra ilgas procesas ir sėkmė nėra garantuota, todėl dalis augintojų ryžtasi tokiems bandymams tik iš smalsumo.
Kaip genėti medėjančią bijūnę?
Bendra taisyklė paprasta: medėjančios bijūnės stipriai negenimos. Dažniausiai šalinami tik nužydėję žiedai, kad augalas neeikvotų jėgų sėkloms brandinti ir išliktų stiprus.
Po žydėjimo nereikėtų išpjauti viso stiebo, ant kurio buvo žiedinis pumpuras. Žiedas kerpamas aukščiau – paliekant kelis centimetrus virš aiškiai matomo pumpuro ant ūglio. Per stiprus kirpimas gali lemti mažesnį žiedų kiekį kitą sezoną.
Leidžiamas ir nedidelis formuojamasis kirpimas dėl estetikos. Jei krūmas trukdo kitiems augalams, auga nesimetriškai ar netelpa į numatytą sodo kompoziciją, galima atsargiai patrumpinti atskiras šakas, kad išlaikytų norimą formą.
Leave a Reply