Kiekvienam, kas ruošia Velykų krepšelį ir neša jį į bažnyčią, verta prisiminti: tai ne šiaip vaišių rinkinys, o gili tradicija, kurią įprasta gerbti. Kiekvienas į krepšelį dedamas produktas turi savo simboliką ir prasmę, todėl ne viskas tinka pašventinimui. Kad būtų paprasčiau, pateikiame aiškią atmintinę – kas turėtų būti krepšelyje, o ko jame neturi atsirasti.
Svarbiausias Velykų krepšelio akcentas – Velykų pyragas (pascha, velykinė boba). Jis simbolizuoja Kristaus kūną ir gyvenimo pilnatvę, todėl be jo krepšelis praranda prasmę. Tradiciškai velykinį pyragą kepa Didįjį ketvirtadienį, Didįjį penktadienį arba šeštadienio rytą.
Į krepšelį taip pat dedami margučiai – jie siejami su gyvybės atsinaujinimu ir prisikėlimo simbolika. Dažnai įdedama ir pieno produktų: varškės, grietinės ar varškės paschos. Druska laikoma sveikatos ir gerovės ženklu, o krienai siejami su dvasios stiprybe. Iš mėsos gaminių tradiciškai šventinami lašiniai, kepta mėsa, dešros bei rūkyti gaminiai.
Tačiau yra dalykų, kurių Velykų krepšelyje būti neturėtų. Pirmiausia – alkoholis. Bažnytinėje tradicijoje jis laikomas netinkamu, o išimtis kartais daroma tik kagorui. Visi kiti alkoholiniai gėrimai, tokie kaip degtinė ar alus, į bažnyčią nenešami.
Antras produktas, kurio į krepšelį dėti nereikėtų, – kraujinė dešra. Jos šventinti neįprasta, todėl tokio gaminio atsisakoma.
Taip pat verta prisiminti, kad krepšelis skirtas maistui, kuris po pašventinimo valgomas prie šventinio stalo. Todėl į jį nederėtų dėti pinigų, raktų, papuošalų ar kitų materialių vertybių, net jei kai kam kyla mintis juos „pašventinti“.
Dar vienas dažnai girdimas mitas – esą į bažnyčią reikia neštis peilį, kad paskui tik „pašventintu peiliu“ būtų galima pjaustyti pašventintą maistą. Tai netiesa: velykinį pyragą ir kitus produktus galima pjaustyti įprastu peiliu namuose.
Leave a Reply