Varšuvos teismas pripažino kaltomis „Paskutinės kartos“ aktyvistes, kaltintas apipylus dažais Undinėlės paminklą. Joms skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė – neatlygintini viešieji darbai po 30 valandų per mėnesį. Taip pat nurodyta sumokėti pinigines įmokas, kurių bendra suma siekia apie 7 650 eurų.
Penktadienį Varšuvos Śródmieście apylinkės teismo priimtas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Be viešųjų darbų, teismas priteisė apie 700 eurų Nacionaliniam paminklų apsaugos fondui ir apie 6 950 eurų Varšuvos miestui. Aktyvistėms taip pat nurodyta atlyginti maždaug 230 eurų siekiančias bylinėjimosi išlaidas.
Žodiniame nuosprendžio motyvuojamosios dalies paaiškinime teisėjas Marcin Kowal pabrėžė, kad kaltinamosios atitiko įstatyme numatytus nusikaltimo požymius. Jis atkreipė dėmesį į ypatingą aspektą, susijusį su kultūros paveldu ir jo apsauga.
„Jie turi simbolinę vertę ir perduoda istorines vertybes“, – teisme sakė teisėjas.
Teisėjas pažymėjo, kad šiuo atveju buvo apgadintas kultūros paveldo objektas ir pabloginta jo būklė, nes paminklas buvo aplietas dažais. Pasak jo, miestas mėgino paminklą valyti tradiciniais metodais, tačiau tai nedavė rezultatų. Tik parengus konservavimo programą pavyko pašalinti atsiradusius nešvarumus.
„Undinėlės paminklas yra kultūros paveldo objektas ir Varšuvos simbolis. (…) Tai yra sąmonės formavimo elementas ir Varšuvos gyventojų pasididžiavimas“, – pabrėžė teisėjas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad paminklų apsaugos įstatymas saugo ir tuos objektus, kurie nėra įrašyti į registrą, tačiau atitinka įstatymo nustatytus kriterijus. Teismo vertinimu, kaltinamosios puikiai suprato, prieš kokį objektą imasi veiksmų. Teisėjas nurodė, kad aktyvistės pateikė labai išsamius paaiškinimus apie patį paminklą, todėl esą sunku teigti, kad jos nežinojo, jog tai – saugomas objektas.
Kalbėdamas apie žodžio laisvę, teisėjas pažymėjo, kad gynyba šį klausimą pateikė vienpusiškai. Pasak jo, nei žodžio laisvė, nei pažiūrų laisvė nėra absoliučios, o ribas nustato kitų asmenų teisės ir laisvės, įskaitant teisę naudotis kultūros vertybėmis.
Teisėjas taip pat kėlė klausimą, ar kaltinamosios pasiekė savo tikslą – ar jų veiksmai paskatino visuomenę konstruktyviai susimąstyti apie klimato apsaugą. Jis pabrėžė, kad tokio elgesio toleravimas negali būti laikomas priimtinu.
Vertindamas bausmės dydį teismas nurodė, kad ji yra adekvati ir privalomo pobūdžio. Nors konstatuota, kad paminklas buvo apgadintas, tiksliai įvertinti žalos dydį esą neįmanoma.
Po nuosprendžio paskelbimo viena aktyvisčių pareiškė nesigailinti dėl savo veiksmų.
„Nemanau, kad padarėme nusikaltimą. Teismo paaiškinimai buvo absurdiški (…). Tai, kad ši undinėlė kaip paminklas turi kažkokią vertę, tik parodo, kad ji gali nešti ir daugybę kitų simbolių“, – sakė ji.
Aktyvisčių gynėjai paskelbė, kad teiks apeliaciją.
„Nesutinkame su šio nuosprendžio turiniu. Stengsimės įtikinti antrosios instancijos teismą, kad sprendimą pakeistų“, – teigė advokatas Radosław Baszuk.
Undinėlės paminklas buvo apipiltas dažais 2024 m. kovą, generolo Pattono bulvare. Anot kaltinamojo akto, dvi „Paskutinės kartos“ aktyvistės 1938 m. sukurtą paminklą, fontano dubenį ir postamentą apliejo oranžiniais dažais. Paminklas yra įtrauktas į Mazovijos vaivadijos kultūros paveldo registrą.
Prokuratūra teigė, kad moterų veiksmai padarė žalą, kurios bendra vertė – 361 607,36 zlotų. Ji nurodė, kad suma apskaičiuota remiantis Mazovijos vaivadijos paminklų konservatoriaus pozicija, akmens apdirbimo srities eksperto išvada bei už skulptūros priežiūrą ir konservavimą atsakingos institucijos vertinimais.
Šios bylos nagrinėjimas teisme prasidėjo 2025 m. gegužę.
Leave a Reply