Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyrio specialistai pastebi, kad vis daugiau šeimų susiduria su jautriu ir kartu sudėtingu klausimu: kaip teisiškai pasirūpinti artimuoju, kuris dėl psichikos sutrikimo ar kitų priežasčių nebegali savarankiškai priimti svarbių sprendimų ar pasirūpinti kasdieniu gyvenimu.
Tokiais atvejais taikomos dvi skirtingos teisinės priemonės – globa arba rūpyba. Nors jos dažnai painiojamos, šios priemonės skiriasi tiek taikymo apimtimi, tiek pasekmėmis žmogaus teisėms ir artimųjų atsakomybei.
Globa – kai asmuo visiškai negali veikti savarankiškai
Globa nustatoma tada, kai žmogus dėl psichinės negalios (psichikos ligos ar kitų psichikos sutrikimų) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse.
Tai reiškia, kad žmogus savarankiškai nebegali sudaryti sandorių ar spręsti finansinių ir teisinių klausimų – pavyzdžiui, pirkti, parduoti ar dovanoti turtą. Teismo nustatytose srityse visus svarbiausius sprendimus jo vardu priima paskirtas globėjas.
Ši priemonė taikoma tik tuomet, kai kitų būdų užtikrinti žmogaus saugumą ir interesus nebepakanka.
Rūpyba – kai gebėjimai apriboti tik iš dalies
Rūpyba nustatoma tada, kai žmogaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę yra susilpnėję, tačiau visiškai neišnykę. Dažniausiai tai siejama su psichikos sutrikimais ar priklausomybėmis, pavyzdžiui, piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.
Tokiais atvejais asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Jis gali atlikti kasdienius veiksmus – apsipirkti, tvarkyti buitinius reikalus, tačiau priimant sprendimus tose srityse, kuriose teismas jo veiksnumą apribojo, reikalingas rūpintojo sutikimas, priežiūra ar pagalba.
Rūpyba laikoma lankstesne priemone, nes leidžia žmogui išlaikyti dalį savarankiškumo.
Taip pat rūpyba gali būti nustatoma ir veiksniam asmeniui, jeigu dėl fizinės sveikatos būklės jis negali savarankiškai naudotis savo teisėmis ar vykdyti pareigų ir jam reikalinga fizinė pagalba.
Sprendimą visais atvejais priima tik teismas
Svarbu žinoti, kad sprendimą dėl globos ar rūpybos, taip pat dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo, visais atvejais priima tik teismas.
Į teismą gali kreiptis asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija arba prokuroras. Jei rūpybos prašo veiksnus žmogus, į teismą jis kreipiasi pats.
Dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal asmens gyvenamąją vietą.
Kokius dokumentus dažniausiai reikia pateikti teismui?
Nors kiekviena situacija yra individuali, dažniausiai prašoma pateikti šiuos dokumentus:
- Pareiškimą teismui, kuriame nurodomi asmens duomenys, aprašoma sveikatos būklė, elgesys, argumentuojama, kodėl prašoma nustatyti neveiksnumą ar ribotą veiksnumą, taip pat pateikiamas siūlomas globėjo kandidatas.
- Medicinos dokumentus – gydančio gydytojo (dažniausiai šeimos gydytojo ar psichiatro) išrašą apie asmens sveikatos būklę, diagnozes, vartojamus vaistus ir prognozę.
- Asmens dokumentų kopijas – pareiškėjo ir asmens, kuriam prašoma nustatyti globą ar rūpybą.
- Giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (gimimo, santuokos liudijimus).
- Duomenis apie siūlomą globėją – asmens dokumento kopiją, sveikatos pažymą, o prireikus ir charakteristiką iš darbovietės ar seniūnijos.
- Socialinio darbuotojo išvadą apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.
Rengiant pareiškimą rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, ypač jei situacija sudėtinga. Tai padeda tiksliai suformuluoti prašymą, tinkamai parengti dokumentus ir išvengti proceso vilkinimo.
Svarbiausia proceso dalis – ekspertizė
Vienas esminių etapų yra teismo psichiatrijos ekspertizė. Ją atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai, kurie įvertina žmogaus psichinę būseną ir pateikia teismui ekspertizės aktą.
Ekspertizės metu analizuojami medicininiai dokumentai, kalbamasi su pačiu žmogumi, o prireikus – ir su jo artimaisiais. Ši išvada dažniausiai tampa pagrindiniu teismo sprendimo pagrindu.
Kaip priimamas teismo sprendimas?
Įvertinęs visus įrodymus, teismas gali:
- atmesti pareiškimą;
- pripažinti žmogų ribotai veiksniu ir nustatyti rūpybą, paskiriant rūpintoją;
- pripažinti žmogų neveiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti globą, paskiriant globėją ir, jei reikia, turto administratorių.
Sprendimas dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo įsiteisėja per 30 dienų, jei nėra apskundžiamas. Vėliau teismas sprendžia globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo klausimą. Nutartis įsiteisėja per 7 dienas.
Kas gali tapti globėju ar rūpintoju?
Pagal įstatymus globėju ar rūpintoju gali būti tik pilnametis, veiksnus, geros reputacijos, doras ir sąžiningas žmogus, neturintis interesų konflikto su globotiniu. Dažniausiai šias pareigas prisiima artimiausi šeimos nariai.
Prieš priimdamas sprendimą, teismas kreipiasi į savivaldybę, kuri įvertina kandidato gyvenimo sąlygas, asmenines savybes ir galimybes globoti ar rūpintis. Atsižvelgiama ir į paties asmens nuomonę, jei jis gali ją išreikšti.
Atsakomybė – kasdienė ir reali
Globėjo vaidmuo nėra formalus: jis apima kasdienius sprendimus ir atsakomybę už žmogaus gerovę.
Globėjas organizuoja sveikatos priežiūrą (registruoja pas gydytojus, prižiūri, kad būtų vartojami paskirti vaistai), tvarko finansinius reikalus (apmoka mokesčius, valdo banko sąskaitas, gauna pensiją ar kitas išmokas), sudaro didesnės vertės sandorius. Tačiau parduoti nekilnojamąjį turtą ar priimti palikimą globėjas gali tik gavęs išankstinį teismo leidimą. Globėjas taip pat privalo užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir atstovauti globotiniui institucijose, o visi sprendimai turi būti priimami globotinio naudai.
Jei aplinkybės pasikeičia ir žmogus gali vėl veikti savarankiškai, globėjas turi kreiptis į teismą dėl veiksnumo atkūrimo. Netinkamai pareigas atliekantis globėjas gali būti nušalintas ir privalo atlyginti padarytą žalą. Dėl globėjo nušalinimo į teismą gali kreiptis pats neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.
Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jei jų nebegali vykdyti dėl savo ar artimųjų ligos, pablogėjusios turtinės padėties ar kitų svarbių priežasčių.
Rūpintojo vaidmuo – padėti, o ne spręsti už žmogų
Rūpintojas neperima visų sprendimų – jo tikslas yra padėti žmogui juos priimti. Jis konsultuoja, prižiūri finansinius sprendimus, padeda apsisaugoti nuo klaidų ir neapgalvotų veiksmų.
Be rūpintojo sutikimo sudaryti sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais, todėl rūpintojo vaidmuo yra svarbus siekiant apginti žmogaus interesus.
Kur kreiptis?
Daugiau informacijos apie globos ar rūpybos nustatymo tvarką galima gauti Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyryje telefonu +370 45 440 841 arba pasikonsultavus su teisininku.
Komunikacijos skyrius
Leave a Reply