Retas vairuotojas nori ilgai važiuoti iš paskos dviratininkui, tačiau situacija tampa sudėtinga, kai kelio ruože pažymėta ištisinė linija. Kyla natūralus klausimas: jeigu iš priekio niekas neatvažiuoja, ar galima aplenkti dviratininką, ar toks manevras vis tiek būtų pažeidimas, už kurį gresia bauda?
Ši dilema pasitaiko dažnai, nes susiduria du reikalavimai: lenkiant dviratininką privaloma išlaikyti saugų šoninį atstumą, tačiau ištisinės linijos žymėjimas draudžia ją kirsti ar važiuoti ant jos. Praktikoje tai reiškia, kad vien noras „greitai aplenkti“, net ir nematant priešpriešinio eismo, savaime nesuteikia teisės pažeisti ženklinimo.
Kelių ženklinimą reglamentuojančios taisyklės numato aiškią nuostatą: ištisinę liniją kirsti ar per ją važiuoti draudžiama. Papildomų išimčių, kurios leistų ją kirsti vien todėl, kad lenkiamas lėtesnis eismo dalyvis (pavyzdžiui, dviratininkas), nenumatoma. Kitaip tariant, lenkimo metu vairuotojas negali užvažiuoti ant ištisinės linijos ar jos kirsti, todėl toks manevras daugeliu atvejų būtų laikomas pažeidimu.
Vis dėlto tai nereiškia, kad kelyje su ištisine linija dviratininko niekada negalima aplenkti. Jei eismo juosta yra pakankamai plati ir įmanoma atlikti manevrą neišvažiuojant į priešpriešinę juostą bei neužvažiuojant ant ištisinės linijos, dviratininką galima lenkti. Svarbu, kad būtų išlaikytas privalomas šoninis atstumas – ne mažesnis kaip 1 metras.
Praktikoje tokia situacija pasitaiko retai, nes tam dažniausiai reikia labai plačios eismo juostos (maždaug 3,5 metro ar daugiau). Tokie keliai dažniau būna greitkeliuose ar automagistralėse, tačiau šiais keliais dviratininkams važiuoti draudžiama, tad realiame eisme problema dažniausiai lieka neišsprendžiama: tenka važiuoti iš paskos iki vietos, kur lenkimas tampa teisėtas ir saugus.
Minima, kad įvairios su automobilių eismu susijusios organizacijos ne kartą siūlė keisti tvarką ir leisti išimtiniais atvejais aplenkti labai lėtai judančias transporto priemones (pavyzdžiui, dviračius ar traktorius), net jeigu tektų kirsti dvigubą ištisinę liniją. Tačiau tokie siūlymai neįgyvendinti – baiminamasi piktnaudžiavimo, nes dviguba ištisinė linija dažniausiai žymi ruožus, kur išvažiavimas į priešpriešinę juostą keltų didelę grėsmę saugumui.
Jeigu kelyje yra kelkraštis, dviratininkui leidžiama (o tam tikrais atvejais – ir privaloma) važiuoti kelkraščiu, net jei jį nuo važiuojamosios dalies skiria ištisinė kraštinė linija. Tai siejama su Kelių eismo taisyklių ir Kelių eismo įstatymo nuostatomis dėl važiavimo kelkraščiu. Tokiu atveju dviratininko buvimas neturėtų trukdyti automobilių eismui, o prasilenkimas paprastai vyksta sklandžiau.
Dar vienas svarbus niuansas – kelio ženklas „lenkti draudžiama“ ne visada reiškia, kad negalima lenkti dviratininko. Šis draudimas paprastai taikomas motorinėms, daugiavėžėms transporto priemonėms, o dviratis nėra motorinė transporto priemonė. Taigi dviratininką galima lenkti, jeigu tai leidžia kelio ženklinimas (pavyzdžiui, juostas skiria brūkšninė linija) ir galima saugiai išlaikyti bent 1 metro šoninį atstumą.
Leave a Reply