Jungtinėje Karalystėje besitęsiant pragyvenimo išlaidų krizei, vis daugiau nuotoliu dirbančių žmonių svarsto galimybę persikelti gyventi į užsienį ir pasirinkti skaitmeninio klajoklio gyvenimo būdą.
Toks sprendimas leidžia keliauti lėtesniu tempu, dažnai gyventi pigiau ir, neretai, naudotis geresniu internetu bei patogesne darbo infrastruktūra.
Kaip teigiama CV kūrimo platformos „LiveCareer UK“ ataskaitoje, apie 165 tūkst. Jungtinės Karalystės specialistų persikėlė į kitas šalis ir dirba nuotoliu. Dažniausi motyvai – geresnis oras ir siekis subalansuoti darbą su asmeniniu gyvenimu.
Prie šio pokyčio prisideda ir vadinamoji „slomad“ tendencija, kai skaitmeniniai klajokliai renkasi ilgesnes viešnages vienoje vietoje ir ramesnį gyvenimo ritmą. Tokie darbuotojai ypač domisi valstybėmis, kurios siūlo aiškias vizų taisykles, mokesčių lengvatas ir jau susiformavusias bendruomenes.
Kur dažniausiai keliasi britų nuotoliniai darbuotojai? Apžvelkime populiariausias kryptis.
Ispanija: saulė, tapas ir greitas internetas
2025 m. Ispanija tapo populiariausia skaitmeninių klajoklių kryptimi Jungtinės Karalystės piliečiams. Viena pagrindinių priežasčių – itin greitas internetas ir speciali skaitmeninių klajoklių viza.
Ši viza, kurią neretai galima tvarkytis jau atvykus į šalį, suteikia teisę legaliai gyventi ir dirbti Ispanijoje. Daugeliu atvejų galima atsivežti ir šeimos narius, taip pat pasinaudoti palankesniu apmokestinimu pagal nerezidentų pajamų mokesčio režimą. Norint gauti vizą, paprastai reikia įrodyti bent 2 700 eurų mėnesines pajamas.
Ispanija vilioja ir klimatu: per metus čia fiksuojama daugiau nei 300 saulėtų dienų, o pragyvenimas dažniausiai kainuoja apie 20–40 proc. mažiau nei Jungtinėje Karalystėje.
Nuotoliniams darbuotojams patrauklus ir gausus bendradarbystės erdvių bei darbui pritaikytų kavinių pasirinkimas. Prie to prisideda šalies gastronomija, tapas kultūra ir turtinga istorija.
Tokiuose miestuose kaip Barselona, Valensija ir Madridas reguliariai vyksta tinklaveikos renginiai, o didelės užsieniečių bendruomenės padeda lengviau įsilieti į vietinį gyvenimą.
Laisvalaikiu čia lengva išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą – netrūksta paplūdimių, kalnų ir nacionalinių parkų.
Portugalija: startuolių scena ir angliškai kalbančios bendruomenės
Portugalija – dar viena itin patraukli kryptis britų nuotoliniams darbuotojams. Šalyje galioja skaitmeninių klajoklių viza (D8), kuriai 2025 m. buvo taikomas reikalavimas įrodyti 3 480 eurų mėnesines pajamas.
Portugalija taip pat siūlo greitą internetą, o pragyvenimo kaina, remiantis imigracijos svetaine „Touchdown“, vidutiniškai yra apie 30–40 proc. mažesnė nei Jungtinėje Karalystėje. Be to, ji dažnai pigesnė ir už kai kuriuos kitus Vakarų Europos centrus.
Stiprios bendradarbystės bendruomenės telkiasi Lisabonoje, Madeiroje ir Porte. Šalis vertinama dėl saugumo ir švelnaus klimato ištisus metus.
Lisabona ypač patraukli dėl plataus britų emigrantų tinklo, gyvybingos startuolių ekosistemos ir paslaugų, kuriose lengva susikalbėti angliškai. Tiesa, mieste vis dažniau kalbama apie būsto krizę ir augantį vietos gyventojų nepasitenkinimą skaitmeniniais klajokliais.
Tokie regionai kaip Algarvė vis dar išlieka palyginti įperkami, kartu siūlydami išskirtinį kraštovaizdį, golfo aikštynus, žygių maršrutus ir vandens sportą.
Kaip ir Ispanijoje, Portugalijoje per metus būna daugiau nei 300 saulėtų dienų, o tai daugeliui padeda lengviau suderinti darbą ir poilsį – baigus darbo dieną galima tiesiai keliauti prie jūros.
Kroatija: Viduržemio jūros atmosfera ir viza be vietinio pajamų mokesčio
Kroatija taip pat sulaukia vis daugiau britų skaitmeninių klajoklių dėmesio. Šalis siūlo specialią skaitmeninių klajoklių vizą ne Europos Sąjungos piliečiams, leidžiančią gyventi ir dirbti iki vienerių metų nemokant vietinio pajamų mokesčio. Vis dėlto taikomas pajamų reikalavimas – apie 3 295 eurus per mėnesį.
Pagal jachtų tematikos svetainės „Goolets“ pateikiamus skaičiavimus, pragyvenimas Kroatijoje gali būti maždaug 30 proc. pigesnis nei Jungtinėje Karalystėje, o kainos dar labiau mažėja nutolus nuo turistinių pakrančių zonų.
Kroatija vertinama dėl saugumo, greito interneto ir daugiau nei 300 saulėtų dienų per metus. Be to, paslaugos dažnai pritaikytos užsieniečiams – teigiama, kad apie 80 proc. gyventojų kalba angliškai, todėl britams lengviau įsikurti.
Dubrovnike, Splite ir Zagrebe auga užsieniečių bendruomenės, daugėja bendradarbystės erdvių, skirtų nuotoliniams darbuotojams.
Laisvalaikiui Kroatija taip pat turi ką pasiūlyti: istoriniai pakrančių miestai, 13 nacionalinių parkų ir daugiau nei 1 000 salų suteikia daugybę galimybių keliauti ir tyrinėti.
Estija: pažangi skaitmeninė valstybė ir e. rezidentūra
Estija – dar viena kylanti skaitmeninių klajoklių kryptis Europoje, išsiskirianti ypač stipria skaitmenine infrastruktūra. Teigiama, kad apie 99 proc. valstybės paslaugų veikia internetu visą parą – nuo bankininkystės iki balsavimo, o tai padeda kurti efektyvią aplinką, kurioje mažiau biurokratijos.
Nuo 2026 m. Estijoje numatomas 22 proc. mokesčio tarifas, aktualus ir nuotoliniams darbuotojams. Pragyvenimo išlaidos, remiantis „Numbeo“ duomenimis, yra apie 30,5 proc. mažesnės nei Jungtinėje Karalystėje.
Estijos e. rezidentūros programa leidžia verslininkams ir laisvai samdomiems specialistams per kelias minutes užregistruoti Europos Sąjungoje veikiančią įmonę ir ją valdyti nuotoliu, taip palengvinant tarptautinių skaitmeninių veiklų vykdymą.
Talinas garsėja augančia technologijų ekosistema, aukštu anglų kalbos mokėjimo lygiu ir kokybiškomis bendradarbystės erdvėmis. Miestas patogus pėsčiomis, o netoliese esančios pelkės, miškai ir pakrantė suteikia galimybių pailsėti nuo ekranų ir atkurti balansą.
Leave a Reply