Renkantis sviestą prie parduotuvės lentynos neretai kyla vidinė dilema: norisi sutaupyti, bet kartu – nusipirkti tikrai kokybišką produktą. Ant pakuočių dažniausiai matome du skaičius – 72,5 proc. ir 82,5 proc. Apie juos prikurta įvairių mitų: vieni įsitikinę, kad mažesnė riebumo dalis reiškia prastesnę sudėtį, kiti mano, jog skirtumas tėra kaina ir marketingas.
Tinkamas sviesto riebumas: ką iš tiesų reiškia procentai
Iš tikrųjų abu variantai gali būti tinkami, jei suprantate, ką slepia šie procentai ir kam konkrečiai sviestą naudosite. Pagrindinis skirtumas čia – ne „tikrumas“, o kiekis pasukų (išrūgų), likusių produkte po grietinėlės plakimo.
72,5 proc. riebumo sviestas dažnai vadinamas „valstietišku“. Jis gali būti visiškai natūralus, jei sudėtyje nurodyta tik grietinėlė. Tokiame svieste paprastai būna daugiau drėgmės, todėl jis minkštesnis, greičiau tirpsta ir lengviau tepasi ant duonos vos ištrauktas iš šaldytuvo.
82,5 proc. riebumo sviestas dažniausiai priskiriamas „ekstra“ kategorijai. Jame drėgmės kiekis minimalus, todėl struktūra būna tvirtesnė, o pats sviestas – „riebesnis“ gerąja prasme ir geriau išlaiko formą. Kepant ar gaminant sudėtingesnius padažus toks variantas dažnai pasiteisina labiau.
Teigiama, kad kepiniai su 82,5 proc. sviestu gali būti aromatingesni, o tortų kremai – stabilesni ir lygesni. Norint išraiškingesnio, sodraus sviesto skonio, dažnas renkasi būtent šį riebumą.
Vis dėlto svarbiausia – vertinti ne procentus, o sudėtį. Tikras sviestas, nesvarbu, ar 72,5 proc., ar 82,5 proc., turėtų būti pagamintas tik iš karvės pieno grietinėlės. Jei sudėtyje atsiranda augaliniai riebalai, palmių aliejus ar kiti pakaitalai, tai jau bus ne sviestas, o tepamasis riebalų mišinys – nepriklausomai nuo to, kokie skaičiai nurodyti pakuotės priekyje.
Leave a Reply