8 iš 10 seksualinį smurtą patyrusių žmonių apie tai niekam nepasako – nei tą pačią dieną, nei po metų, kartais net niekada. Tai ne vien statistika: tai tyloje gyvenamos istorijos, kurios dažnai taip ir lieka neišgirstos. Patirtys nesibaigia smurto momentu – jos tęsiasi, veikia kasdienybę, santykius ir savivertę.
Dėl šios priežasties Lietuva ir šiemet jungiasi prie pasaulinės iniciatyvos – balandis skelbiamas seksualinio smurto prevencijos mėnesiu. Iniciatyvos tikslas – ne tik atkreipti dėmesį į seksualinio pobūdžio nusikaltimus, bet ir mažinti stigmatizaciją, skatinti kreiptis pagalbos bei keisti visuomenėje vis dar gajus mitus.
2026 metais Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ kartu su partneriais pradeda nacionalinę informacinę kampaniją „Trauma neturi galiojimo laiko. Tu neprivalai tylėti – prabilk“. Iniciatyvą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Kampanijos žinutė paprasta ir aiški: kreiptis pagalbos niekada nevėlu, nepaisant to, kiek laiko praėjo nuo patirto smurto. Akcentuojama, kad trauma gali išlikti ilgai ir daryti įtaką žmogaus gyvenimui, o tylėjimas dažnai stabdo gijimo procesą. Tuo metu kalbėjimas gali tapti pirmuoju žingsniu į pagalbą ir savęs susigrąžinimą.
Centro „Prabilk“ duomenys rodo tendenciją, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje ryžtasi prabilti apie patirtą seksualinį smurtą ir ieškoti pagalbos. Jei 2023 metų antrąjį pusmetį buvo fiksuoti 22 kreipimaisi, 2024 metais jų skaičius išaugo iki 56. Dar ryškesnis augimas matomas 2025 metais, kai užregistruoti 176 kreipimaisi: 125 telefonu, 32 elektroniniu paštu ir 19 per pokalbių programą.
2026 metų pradžia taip pat rodo, kad ši kryptis nesikeičia – vien per sausį ir vasarį sulaukta 20 kreipimųsi. Tai leidžia manyti, kad vis daugiau žmonių ryžtasi nebetylėti ir kreiptis pagalbos, net jei nuo patirto smurto praėjo nemažai laiko.
Nurodoma, kad 2025 metais centras „Prabilk“ suteikė 156 konsultacijas seksualinį smurtą patyrusiems ar jo riziką patiriantiems asmenims, taip pat 20 konsultacijų specialistams, dirbantiems su šia tema. Tai atskleidžia tiek didėjantį nukentėjusiųjų pasitikėjimą, tiek augantį poreikį specialistams gilinti žinias ir kompetencijas.
Vis dėlto, nepaisant augančių skaičių, didelė dalis seksualinį smurtą patyrusių žmonių pagalbos taip ir nesikreipia. Prie to prisideda visuomenėje paplitę mitai, baimė būti nesuprastam ar apkaltintam, todėl tylėjimas neretai pasirenkamas kaip vienintelė išeitis.
Centro „Prabilk“ vadovė, psichoterapeutė dr. Dalia Puidokienė pabrėžia, kad gajūs mitai skatina nukentėjusiuosius kaltinti save, abejoti savo patirtimi ir rinktis tylą.
„Dėl visuomenėje paplitusių ir vis dar gajų mitų nukentėjusieji nuo seksualinio smurto kaltina save, abejoja savo patirtimi ir linkę verčiau tylėti, tačiau tyla saugo trumpam, o iš tiesų padeda gyti tik pokalbis, ypač su tuo, kas tave girdi, supranta, priima tokią ar tokį, koks esi, kuria ryšį, mažina izoliaciją, leidžia patirti palaikymą“, – teigia dr. Dalia Puidokienė.
Leave a Reply