Tradicinis remontas su gręžimu, dulkėmis ir vėliau taisomomis skylėmis sienose gali tapti praeitimi. Argentinoje sukurtas naujas sprendimas žada, kad paveikslus, lentynėles ar įrankius bus galima tvirtinti be vinių ir varžtų.
29 metų argentinietis išradėjas Markas Agustinas Sekki pristatė „Ironplac“ – įmagnetinamą statybinę medžiagą, kuri, kaip teigiama, leidžia sienoms išlaikyti magnetais tvirtinamus daiktus. Pirmieji bandomieji testai parodė, kad tai nėra vien efektinga demonstracija, tačiau projektas vis dar vystomas.
„Ironplac“ idėja paprasta: siena nebėra tik pasyvus paviršius. Ji tampa apdailos sluoksniu, prie kurio galima pritvirtinti magnetinius laikiklius, todėl rėmus, priedus ar įrankius galima lengvai pakabinti, nuimti ir perkelti. Praktikoje tai galėtų pakeisti tai, kaip organizuojamos namų erdvės, biurai, dirbtuvės ar mokymo klasės.
Oficialiai „Ironplac“ apibūdinama kaip įmagnetinama statybinė sistema, tinkama tiek „šlapiems“, tiek „sausiems“ statybos sprendimams. Tai reiškia, kad ją galima pritaikyti ir tradicinei apdailai, primenančiai tinkavimą, ir vidaus sistemoms su plokštėmis. Medžiaga skirta naudoti su cementu, plokštėmis bei dangomis ir siūloma kaip būdas naujas ar jau esamas sienas paversti „aktyviomis“ – be papildomo gręžimo.
Pats išradėjas teigia, kad idėja gimė iš kasdienio nusivylimo: kodėl kiekvieną kartą norint pakabinti paveikslą ar pakeisti įrankių lentynos vietą reikia gręžti naują skylę? Demonstracijų metu buvo rodoma, kad prie tokios sienos magnetais galima pritvirtinti įvairius daiktus – nuo įrankių ir peilių iki didesnių elementų.
Svarbu pabrėžti, kad čia nekalbama apie sieną kaip „įjungtą“ magnetą ar elektrinę sistemą. Pagal projekto aprašymą naudojamas specialus mišinys su mineraliniais ir ferolydinių medžiagų užpildais: jis suteikia paviršiui savybę laikyti magnetus, išlaikant įprastą sienos išvaizdą ir tekstūrą.
Kitaip tariant, siena neskleidžia nuolatinio magnetinio lauko, kuris trauktų viską, kas metalinė. Ji veikia kaip pasyvus paviršius, „reaguojantis“ tik tada, kai prie jo priglaudžiamas magnetą turintis objektas. „Šlapiems“ darbams produktas gali būti paruošiamas kaip galutinis glaisto sluoksnis – sumaišomas su vandeniu ir tepamas panašiai kaip įprasta apdaila.
Daugelis, kurie yra nuomojęsi būstą, remontavę virtuvę ar įsirenginėjantys dirbtuves, žino, kiek nepatogumų sukelia kiekviena nauja skylė sienoje. Gręžimo triukšmas, dulkės, plastikiniai kaiščiai, vėlesnis dažymas ir užtaisytos vietos – po vieną tai smulkmenos, tačiau kartu jos virsta nuolatiniu galvos skausmu. Todėl paviršius, leidžiantis daiktus perkelti nekenkiant sienai, turi akivaizdų patrauklumą.
Minima ir platesnė statybų bei tvarumo tema: Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) yra nurodžiusi, kad 2022 metais pastatams teko 34 proc. pasaulinės energijos paklausos ir 37 proc. su energetika bei gamybos procesais susijusių anglies dioksido emisijų. JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) yra vertinusi, kad 2018 metais statybų ir griovimo atliekų kiekis siekė 544 mln. tonų. Viena magnetinė danga, žinoma, problemų neišspręs, tačiau lengviau pritaikomi interjerai gali prisidėti prie mažesnio bereikalingų pertvarkymų ir atliekų kiekio.
Nors „Ironplac“ skamba neįprastai, magnetinės savybės cemento pagrindu sukurtuose kompozituose nėra mokslinė fantastika. Mokslinėje literatūroje analizuojami cemento kompozitai su magnetiniu smėliu ir magnetito milteliais, kurie galėtų būti naudojami techniniams sprendimams – pavyzdžiui, belaidžiam energijos perdavimui ar magnetiniam zondavimui. Tiesa, tokie tyrimai dažniau orientuoti į infrastruktūros pritaikymą, o ne kasdienius namų poreikius.
Būtent čia „Ironplac“ ir bando išsiskirti: pritaikyti laboratorijose nagrinėtas savybes paprastai, visiems atpažįstamai problemai – nuolatiniam gręžimui ir skylėms sienose.
Šiuo metu projektas vis dar siekia pereiti nuo prototipo prie komercinio produkto. Skelbiama, kad produktas dar neparduodamas, o oficialiuose pranešimuose buvo demonstruojami bandomieji įrengimai realiomis statybos sąlygomis, įskaitant sausojo tipo konstrukcijas.
Taip pat nurodoma, kad formulė yra patentavimo procese pagal tarptautinę patentų registravimo sistemą, kurią administruoja Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija.
Vis dėlto svarbiausi klausimai lieka praktiniai: kokį svorį tokia danga gali patikimai išlaikyti ilgą laiką, kaip ji elgsis po daugybės perstatymų, drėgnose patalpose ar po perdažymo. Būtent tokie atsakymai paprastai ir lemia, ar perspektyvi idėja taps įprasta statybų dalimi, ar liks tik išmaniu prototipu.
Jei „Ironplac“ įrodys stabilų veikimą, bus įkainotas prieinamai ir pelnys statybininkų, architektų bei būsto savininkų pasitikėjimą, gręžti skylę vien tam, kad pakabintumėte paveikslą, gali atrodyti nebe kaip būtinybė, o kaip senas įprotis.
Leave a Reply