Rinktis tarp puodelio karštos kavos ir gaivinančio šalto kavos gėrimo – ne vien sezoniškumo klausimas. Tai gali būti ir pasirinkimas, susijęs su savijauta bei sveikata.
Tyrimų duomenys rodo, kad kofeino kiekis puodelyje labiau priklauso nuo paruošimo būdo, o ne nuo to, ar gėrimas patiekiamas karštas, ar šaltas. Nors šalta kava neretai paruošiama iš pradžių užplikant karštai ir vėliau atvėsinant ledu, tikrasis cold brew gaminamas kitaip – kava užpilama šaltu vandeniu ir laikoma nuo 12 iki 24 valandų.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad įtakos stiprumui turi net skrudinimo laipsnis: šviesiau skrudintos pupelės dažnai išlaiko daugiau kofeino, nes ilgesnis skrudinimas dalį jo suardo. Taip pat svarbu pupelių rūšis – robustoje kofeino natūraliai yra beveik dvigubai daugiau nei populiariojoje arabikoje.
Vertinantiems kavą dėl jos naudos širdžiai ir imuninei sistemai svarbūs antioksidantai, pavyzdžiui, kvercetinas ir flavonoidai. Tyrimai rodo, kad aukštesnė vandens temperatūra leidžia iš kavos tirščių ištraukti šiek tiek daugiau naudingų junginių, įskaitant chlorogenines rūgštis.
Vis dėlto ekspertai ramina: skirtumas tarp karštos ir šaltos kavos antioksidantų atžvilgiu yra nedidelis, todėl abu variantai gali prisidėti prie organizmo apsaugos nuo uždegiminių procesų.
Jei kava sukelia diskomfortą skrandyje ar rėmenį, specialistai pataria atkreipti dėmesį į šaltus kavos gėrimus. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad karšta kava dažniau pasižymi didesniu rūgštingumu, kuris gali dirginti gleivinę. Dalis žmonių pastebi, jog cold brew jiems atrodo švelnesnis ir lengviau toleruojamas virškinimo sistemai.
Tyrėjai taip pat primena, kad didžiausia rizika sveikatai dažnai slypi ne pačioje kavoje, o prieduose. Daug grietinėlės, cukraus ar sirupų gali sukelti staigius gliukozės šuolius kraujyje, o vėliau – ir greitai užplūstantį nuovargį.
Galiausiai pasirinkimas tarp raminančios karštos kavos ryte ir gaivinančio šalto gėrimo karštą dieną lieka jums – svarbiausia atidžiai įvertinti, ką į puodelį papildomai įdedate.
Leave a Reply