Ženevos universiteto (UNIGE), Žemės geomokslų ir išteklių instituto „CNR-IGG“ bei Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto „INGV“ mokslininkų komanda po Toskana aptiko milžinišką magmos sankaupą – vadinamąjį „magmos ežerą“, kuriame, kaip skaičiuojama, gali būti apie 6 000 kub. km magmos.
Pasak tyrėjų, šis atradimas svarbus ne tik mokslo požiūriu. Jis taip pat gali atverti kelią greitesniems ir ekonomiškesniems metodams, kurie padėtų ieškoti tokių išteklių kaip geoterminiai rezervuarai, litis ar retųjų žemių elementai – jų susidarymas dažnai glaudžiai susijęs su giliomis magmatinėmis sistemomis.
Nors teoriškai toks magmos telkinys geologiniais laiko masteliais galėtų prisidėti prie supervulkano formavimosi, mokslininkai pabrėžia: šiuo metu jis jokios realios grėsmės nekelia.
„Žinojome, kad šis regionas, besidriekiantis iš šiaurės į pietus per Toskana, yra geotermiškai aktyvus, tačiau nesuvokėme, kad jame slypi toks didelis magmos kiekis, panašus į supervulkaninių sistemų, tokių kaip Jeloustounas, tūrį“, – teigė tyrimui vadovavęs Ženevos universiteto docentas Matteo Lupi.
Magmos sankaupa aptikta pasitelkus aplinkos triukšmo tomografiją – požeminių sluoksnių vaizdinimo metodą, plačiai naudojamą seismologijoje. Ši technika leidžia „peršviesti“ Žemės plutą pasitelkiant natūralius aplinkos virpesius, kuriuos sukelia vandenynų bangos, vėjas arba žmogaus veikla.
Kai tokie signalai sklinda per žemės gelmes, juos fiksuoja didelės raiškos seisminiai jutikliai, išdėstyti paviršiuje. Šiame tyrime panaudota apie 60 prietaisų.
Mokslininkai aiškina, kad itin mažas seisminių bangų sklidimo greitis gali būti požymis, jog po žeme yra išsilydžiusios medžiagos, pavyzdžiui, magmos.
„Šie rezultatai svarbūs ir fundamentiniams tyrimams, ir praktiniam pritaikymui, pavyzdžiui, ieškant geoterminių rezervuarų ar telkinių, kuriuose gausu ličio ir retųjų žemių elementų, naudojamų, pavyzdžiui, elektromobilių baterijose. Be didelio mokslinio susidomėjimo, tokie tyrimai rodo, kad tomografija, leidžianti greitai ir mažomis sąnaudomis tirti gelmes, gali tapti naudingu įrankiu energetikos transformacijai“, – pabrėžė M. Lupi.
Leave a Reply