Pasak specialistės, populiariausio – 50–80 litrų – tūrio vandens šildytuvų kainos vidutiniškai svyruoja nuo 110 iki 240 eurų.
Norint tinkamai sumontuoti boilerį, būtina įvertinti ne tik santechnikos, bet ir elektros instaliacijos ypatumus, taip pat pasirūpinti papildomomis detalėmis – vamzdžiais, čiaupais ir apsaugine armatūra. Apie tai, ko reikia teisingam įrengimui ir kaip gerokai prailginti prietaiso tarnavimo laiką, papasakojo bendrovės „Mastergaz“ generalinio direktoriaus pavaduotoja, boilerių montavimo ekspertė Anna Stroga.
Šiuo metu Kijeve paprastas boilerio montavimas (kai prijungimo taškai jau paruošti) kainuoja apie 40–55 eurus. Į šią kainą medžiagos neįskaičiuotos. Toks variantas dažniausiai pasirenkamas tada, kai toje vietoje boileris jau buvo, tačiau sugedo ar pradėjo leisti vandenį ir jį reikia tiesiog pakeisti.
Vidutinio sudėtingumo montavimas „iki rakto“, kai dalis išvadų yra, bet kažko trūksta, atsieina maždaug 65–130 eurų. Tokiu atveju meistras atlieka visą darbų kompleksą – tiek santechnikos, tiek elektros dalyje.
Jei reikalingi sudėtingi darbai, pavyzdžiui, sienų frezavimas laidams ar vamzdžiams, rozečių perkėlimas arba vamzdžių išvadų perplanavimas, montavimas gali kainuoti nuo 130 eurų ir daugiau.
Santechnikas boilerį pakabina ant sienoje įtvirtintų tvirtinimų – jų gali būti du ar daugiau. Vėliau prietaisas prijungiamas prie šalto ir karšto vandens, o taip pat privalomai sumontuojamas apsauginis vožtuvas.
Išplėstinis montavimas apima įpjovimą į vandentiekį, vamzdyno sumontavimą ir išvedžiojimą, slėgio reduktoriaus, filtrų bei uždarymo armatūros įrengimą. Specialistė pabrėžia, kad neįrengus slėgio reduktoriaus, tikėtina, jog prietaiso nepavyks sutaisyti pagal garantiją.
Elektriko baziniai darbai – prijungti kabelį ir kištuką bei pajungti boilerį į rozetę. Kai kurių modelių komplekte kabelis ir kištukas nebūna pridėti.
Rekomenduojama taip pat nutiesti atskirą elektros liniją nuo skydelio (ypač jei patalpoje seniai keista instaliacija), įrengti automatinį jungiklį ir nuotėkio srovės relę. Be to, boileris privalo būti įžemintas.
Tokios paslaugos Kijeve prasideda maždaug nuo 13 eurų – tai suma už atvykimą ir bazinius darbus, įskaitant kabelio bei kištuko prijungimą.
Jei reikia išvesti atskirą liniją rozetės pajungimui, darbų kaina priklauso nuo daugelio veiksnių, pirmiausia nuo montavimo būdo, ir prasideda nuo maždaug 35 eurų. Jei reikia frezuoti sienas, už darbus gali tekti mokėti nuo 65 eurų.
Bet kuriuo atveju reikės tvirtinimų sienai, ant kurios kabės boileris. Taip pat dažniausiai prireikia rutulinių (uždarymo) čiaupų, apsauginių vožtuvų ir slėgio reduktoriaus. Montavimui naudojamos ir vandens pajungimo žarnos (pigiausias variantas) arba metaloplastikiniai vamzdžiai (dažnai laikomi optimaliu kainos ir kokybės pasirinkimu) ar polipropileniniai vamzdžiai – tai komunikacijos, kuriomis vanduo bus paduodamas į boilerį.
Elektros daliai paprastai reikia kabelio boileriui, rozetės, automatinio jungiklio ir nuotėkio srovės relės.
Specialistė nurodo, kad 50–80 litrų boileriai vidutiniškai kainuoja 110–240 eurų. Kainai didelę įtaką daro tai, ar prietaisas turi programinį valdymą. Elektroniniu būdu valdomi boileriai paprastai brangesni už valdomus mechaniškai.
Įprastas mechaniškai valdomas prietaisas gali kainuoti iki maždaug 175 eurų, o „išmaniųjų“ boilerių kainos dažniausiai prasideda nuo šios ribos.
Boileriai skiriasi ir kaitinimo elemento tipu – būna su „šlapiu“ (jis yra vandenyje, todėl greičiau oksiduojasi ir rūdija) bei „sausu“. Modeliai su „šlapiu“ kaitinimo elementu paprastai kainuoja mažiau.
Dažniausiai komplekte būna garantinis talonas ir išleidimo (apsauginis) vožtuvas. Kai kurių prietaisų komplekte papildomai būna kabelis ir kištukas.
Elektros sąnaudos priklauso nuo naudojimo įpročių. Vidutiniškai 50–80 litrų boileris per mėnesį sunaudoja apie 60–100 kWh, priklausomai nuo intensyvumo. Už tokį elektros kiekį, pasak ekspertės, įprastam naudotojui tenka sumokėti maždaug 7–9 eurus.
Jei boileris su „šlapiu“ kaitinimo elementu ilgai nevalomas, kaitinimo elementas apsineša nuosėdomis – panašiai kaip elektriniame virdulyje. Storėjant nuosėdų sluoksniui, prietaisui reikia daugiau energijos vandeniui pašildyti, todėl apleisti boileriai gali pradėti vartoti daugiau elektros.
Viena dažniausių klaidų – neteisingai parenkamas boilerio tūris: karšto vandens nepakanka visiems namų gyventojams. Dėl to prietaisas dirba intensyviau, greičiau dėvisi, o žmonės lieka nepatenkinti. Pasitaiko atvejų, kai siekdami sutaupyti žmonės pasirenka 50 litrų boilerį penkių asmenų šeimai – tuomet karšto vandens gali neužtekti net kasdieniams poreikiams.
Kita didelė problema – neįrengiami rekomenduojami slėgio reduktoriai, nuotėkio srovės relės arba neatvedama atskira elektros linija. Specialistė pasakoja mačiusi atvejų, kai žmonės sutaupo montavimo etape, o vėliau vis tiek tenka perdaryti elektros instaliaciją. Be to, neįrengus slėgio reduktoriaus, slėgio svyravimai greičiau dėvi boilerio baką, o dalis gamintojų gali atsisakyti taikyti garantiją, jei montuojant reduktorius nebuvo sumontuotas.
Dar viena klaida – taupymas medžiagoms, pavyzdžiui, pasirenkami nekokybiški rutuliniai čiaupai. Tai didina avarijų riziką.
Ekspertė akcentuoja, kad boilerius būtina prižiūrėti laiku – gamintojai dažniausiai rekomenduoja aptarnavimą atlikti kartą per metus. Reguliari diagnostika ir valymas gali prailginti prietaiso tarnavimo laiką iki 10, 12 ar net 15 metų. Tuo tarpu visiškai neprižiūrimas įrenginys, tikėtina, suges maždaug per 5 metus.
Anna Stroga yra baigusi Valstybinę vadovaujančių kultūros ir meno kadrų akademiją, kur studijavo dokumentotyrą ir informacinę veiklą. Ji taip pat įgijo antrąjį – ekonomikos – aukštąjį išsilavinimą Nacionaliniame aviacijos universitete, o doktorantūroje universitete „KROK“ studijuoja vadybą.
Apie 10 metų ji dirba bendrovėje „Mastergaz“, teikiančioje platų paslaugų spektrą santechnikos ir energetikos srityse.
Leave a Reply