Poros tarpusavio santykiai yra svarbi žmogaus socialinės ir emocinės gerovės dalis. Sveiki santykiai remiasi pagarba, pasitikėjimu, emociniu saugumu ir konstruktyviu konfliktų sprendimu. Vis dėlto dalis šeimų susiduria su santykių krizėmis, kurios gali peraugti į smurtą artimoje aplinkoje. Tai sudėtinga socialinė problema, turinti skaudžių pasekmių tiek nukentėjusiems, tiek visuomenei.
Socialiniame darbe viena svarbiausių pagalbos koordinavimo priemonių yra atvejo vadyba. Atvejo vadybininkas įvertina situaciją, sudaro pagalbos planą ir koordinuoja institucijų bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas žmogaus saugumas ir gerovė.
Sveikų santykių pagrindiniai principai
Sveiki partnerių santykiai grindžiami lygiavertiškumu, abipuse pagarba ir emociniu saugumu. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad vienas svarbiausių jų elementų yra efektyvus bendravimas, padedantis atvirai išsakyti poreikius ir jausmus.
Pagrindiniai sveikų santykių elementai:
- pagarbus ir atviras bendravimas;
- gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus;
- pasitikėjimas ir emocinis saugumas;
- partnerių lygybė priimant sprendimus;
- asmeninių ribų gerbimas.
Tyrimai rodo, kad poros, kurios geba konstruktyviai spręsti konfliktus ir išlaikyti pagarbų dialogą, dažniau patiria didesnį pasitenkinimą santykiais ir pasižymi didesniu stabilumu.
Smurtas artimoje aplinkoje ir jo formos
Smurtas artimoje aplinkoje yra viena rimčiausių socialinių problemų, pažeidžiančių žmogaus teises ir saugumą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie trečdalis moterų pasaulyje bent kartą gyvenime yra patyrusios fizinį ar seksualinį partnerio smurtą.
Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- fizinis smurtas – fizinės jėgos panaudojimas, sukeliantis kūno sužalojimus ar skausmą;
- psichologinis smurtas – įžeidinėjimai, grasinimai, nuolatinė kritika, manipuliacija;
- ekonominis smurtas – finansinių išteklių kontrolė, draudimas dirbti ar naudotis pinigais;
- seksualinis smurtas – prievarta ar spaudimas seksualiniams veiksmams prieš žmogaus valią;
- socialinė kontrolė ir izoliacija – atskyrimas nuo artimųjų, draugų, ribojamas bendravimas ir socialinis gyvenimas.
Dažnai smurtas prasideda nuo psichologinio spaudimo ir kontrolės, o laikui bėgant gali peraugti į fizinį smurtą.
Atvejo vadybos vaidmuo sprendžiant smurto artimoje aplinkoje atvejus
Atvejo vadyba – tai koordinuotas pagalbos procesas, skirtas padėti asmeniui ar šeimai spręsti sudėtingas socialines problemas. Jei atvejo vadyba šeimoje jau vykdoma arba jos metu paaiškėja smurto artimoje aplinkoje rizika, įtarimai ar faktas, į procesą įtraukiami specializuotos kompleksinės pagalbos centrų atstovai.
Organizuojant pagalbą asmenims, patiriantiems smurto artimoje aplinkoje pavojų ar jau nukentėjusiems, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas
Pagalbos procese dažnai dalyvauja policija, krizių centrai, psichologai, sveikatos priežiūros specialistai ir socialiniai darbuotojai. Toks tarpinstitucinis bendradarbiavimas leidžia užtikrinti nuoseklesnę, greitesnę ir žmogaus poreikius labiau atitinkančią pagalbą.
Prevencija ir švietimas
Svarbi atvejo vadybos dalis – švietimas apie sveikus santykius, konfliktų sprendimo būdus ir emocinio smurto atpažinimą. Prevencija yra viena veiksmingiausių priemonių mažinant smurtą artimoje aplinkoje.
Socialinio darbo praktikoje taikomos priemonės:
- porų konsultavimas;
- bendravimo įgūdžių ugdymas;
- psichologinė pagalba;
- savivertės stiprinimas;
- emocinio intelekto ugdymas.
Šios priemonės padeda geriau suprasti savo emocijas, veiksmingiau spręsti konfliktus ir kurti sveikesnius santykius.
Sveiki poros santykiai yra reikšmingas emocinės gerovės ir saugumo pagrindas. Tačiau konfliktai ir socialiniai sunkumai gali didinti smurto artimoje aplinkoje riziką. Ankstyvas problemų atpažinimas, profesionali pagalba ir visuomenės švietimas padeda mažinti smurto atvejus ir stiprinti saugią socialinę aplinką.
Pagalbos galimybės patyrus smurtą artimoje aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje daro didelę žalą fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei, todėl itin svarbu žinoti, kur kreiptis. Lietuvoje veikia institucijos ir organizacijos, teikiančios nemokamą teisinę, psichologinę ir socialinę pagalbą.
Svarbiausios pagalbos galimybės
Bendrasis pagalbos numeris – 112
Skambinti reikėtų esant tiesioginei grėsmei gyvybei ar sveikatai. Policija turi teisę nedelsdama reaguoti į smurto artimoje aplinkoje atvejus ir taikyti apsaugos priemones.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC)
Zarasų rajono gyventojams pagalbą teikia „Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras“, tel. 0 615 45464, 0 669 48570, el. p. anyksciumoterys@amuic.lt.
Šie centrai teikia nemokamą ir konfidencialią pagalbą smurtą patyrusiems asmenims. Pagalba apima:
- psichologines konsultacijas;
- teisinę informaciją;
- pagalbą bendraujant su institucijomis;
- emocinę paramą.
Pagalbos moterims linija – 0 800 66366
Veikia visą parą, nemokamai ir anonimiškai. Teikia emocinę ir praktinę pagalbą moterims, patiriančioms fizinį, psichologinį, ekonominį ar seksualinį smurtą.
Pagalbos vyrams linija – 0 670 00027
Skirta vyrams, patiriantiems smurtą, arba norintiems pasikalbėti apie santykių ir šeimos sunkumus.
Vaikų linija – 116 111
Vaikai ir paaugliai gali anonimiškai pasikalbėti apie nerimą keliančius dalykus, patiriamą smurtą ar patyčias.
Svarbu pabrėžti, kad smurtą patyrę asmenys neturėtų likti vieni su problema. Kreipimasis pagalbos yra reikšmingas žingsnis siekiant atkurti saugumo jausmą, gauti emocinę ir teisinę paramą bei pradėti gyvenimą be smurto. Socialiniai darbuotojai ir atvejo vadybininkai padeda rasti tinkamiausią pagalbą ir koordinuoja jos teikimą.
Zarasų rajono socialinių paslaugų centro bendruomeninių šeimos namų socialinė darbuotoja, Zarasų rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos narė Laura Adamonienė
Leave a Reply