Skiepijimas išlieka viena veiksmingiausių visuomenės sveikatos priemonių, padedančių apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, per pastaruosius 50 metų vakcinos pasaulyje padėjo išgelbėti daugiau nei 150 milijonų gyvybių, o imunizacija kasmet ir toliau sumažina mirčių nuo infekcijų skaičių.
Minint Europos imunizacijos savaitę akcentuojama, kad skiepai aktualūs ne tik vaikams. Šių metų tema pabrėžia gyvenimo ciklą: vakcinos gali būti svarbios skirtingais etapais, nes su amžiumi keičiasi ir rizikos, ir imuninės sistemos gebėjimas apsiginti.
„Vakcinos yra vienas didžiausių mokslo pasiekimų – jos jau išgelbėjo milijonus gyvybių ir šiandien leidžia mums apsaugoti save kiekviename gyvenimo etape, nuo kūdikystės iki senatvės“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Apsauga skirtingais gyvenimo etapais
Kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje imuninė sistema dar bręsta, todėl mažyliai yra jautresni sunkioms infekcijoms ir jų komplikacijoms. Dėl to dauguma skiepų suplanuoti pirmaisiais gyvenimo metais ir iki maždaug dvejų metų, siekiant sumažinti riziką susirgti tokiomis ligomis kaip tymai, kokliušas, poliomielitas ar stabligė.
Paauglystėje svarbi revakcinacija, padedanti palaikyti imunitetą nuo difterijos, stabligės ir kokliušo. Taip pat aktuali vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso, nes ji siejama su mažesne rizika ateityje susirgti ŽPV sukeliamomis onkologinėmis ligomis.
Nėštumo metu skiepai gali apsaugoti tiek pačią nėščiąją, tiek kūdikį, kuriam antikūnai perduodami dar iki gimimo. Medicinos praktikoje dažniausiai aptariamos sezoninio gripo, kokliušo ir COVID-19 vakcinos, o sprendimas priimamas individualiai, pasitarus su gydytoju.
Suaugusiesiems ir vyresniame amžiuje didėja sunkių ligos formų tikimybė, ypač turint lėtinių ligų ar priklausant rizikos grupėms. Dėl natūraliai silpnėjančios imuninės sistemos svarbios vakcinos nuo sezoninio gripo, pneumokokinės infekcijos, COVID-19, taip pat rekomendacijos dėl erkinio encefalito ar revakcinacijos nuo difterijos ir stabligės.
Skiepijimo apimtys ir tendencijos
Pasaulio sveikatos organizacija dažnai pabrėžia aukštų skiepijimo apimčių svarbą, nes kolektyvinė apsauga efektyviausiai veikia tada, kai didelė visuomenės dalis yra imunizuota. Praktikoje daugelyje šalių šių rodiklių pasiekti sudėtinga, o svyravimai gali lemti protrūkius, ypač tymų atveju.
NVSC skelbia, kad 2025 metais matomas atsargus teigiamas pokytis skiepijant vaikus nuo žmogaus papilomos viruso. Vienuolikamečių paskiepijimas padidėjo nuo 59,27 proc. iki 60,45 proc., o dvylikamečių, gaunančių antrąją dozę, nuo 70,73 proc. iki 73,66 proc.
Kitų skiepų rodikliai, NVSC duomenimis, iš esmės išliko stabilūs. Pavyzdžiui, dvejų metų vaikų skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės lygis pakito nežymiai – nuo 86,17 proc. iki 85,79 proc., o dalies kitų skiepų apimtys nesumažėjo, nors vis dar nesiekia rekomenduojamų tikslų.
Ką verta padaryti dabar?
Gydytojai primena, kad paprasčiausias žingsnis yra pasitikrinti savo ir vaikų skiepų įrašus bei įsitikinti, ar kalendorius neatsiliko. Jei kyla klausimų dėl revakcinacijos ar papildomų skiepų rizikos grupėms, sprendimus saugiausia priimti kartu su šeimos gydytoju.
Svarbu remtis patikima, mokslo įrodymais grįsta informacija ir įvertinti ne tik susirgimo tikimybę, bet ir galimas komplikacijas. Skiepai mažina sunkių ligos formų, hospitalizacijos ir ilgalaikių padarinių riziką, o kai kuriais atvejais padeda apsaugoti ir tuos, kurie dėl sveikatos būklės negali būti paskiepyti.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija
Šaltiniai:
– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/immunization-coverage
– https://www.who.int/health-topics/vaccines-and-immunization
– https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/skiepai/
Leave a Reply