Balandžio 23 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena, o Lietuvoje tuo metu prasideda ir Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šios datos kasmet primena, kad skaitymas nėra vien mokyklinė pareiga ar laisvalaikio prabanga, o įprotis, stiprinantis kalbą, mąstymą ir emocinę savijautą. Vis dažniau kalbant apie ekranų laiką, bibliotekos tampa vieta, kur šeimos gali sąmoningai grįžti prie lėtesnio, gilesnio turinio vartojimo.
Vienas ryškesnių pavyzdžių Alytuje – Jablonskų šeima, dažnai lankanti Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką. Žilvinas ir Julija Jablonskai augina šešis vaikus: vyriausiajam yra dvylika, jauniausiai dukrai – treji. Nors kasdienybė gausioje šeimoje reikalauja griežto ritmo, tėvai sako, kad būtent knygos padeda sukurti ramią, vienijančią rutiną.
Jablonskai pasakoja, kad jų draugystė su knyga prasidėjo dar tada, kai vaikai patys skaityti nemokėjo. Tėvai vaikams skaitydavo garsiai, o biblioteka nuo ankstyvų metų tapo nuolatiniu maršrutu, o ne retu išėjimu „ypatinga proga“. Tokia praktika atitinka ir tarptautinėse vaikų raidos rekomendacijose dažnai pabrėžiamą principą: ankstyvas skaitymas su suaugusiuoju stiprina kalbos raidą ir vaikų motyvaciją vėliau skaityti savarankiškai.
Šeimos išvyka į biblioteką Jablonskų namuose turi aiškų ritualą. Prieš išeinant sūnus Mykolas primena tai, kas svarbiausia, kad apsilankymas įvyktų sklandžiai: kiekvienas turi pasiimti savo skaitytojo pažymėjimą. Tėvai sako, kad toks paprastas susitarimas vaikams kuria atsakomybės jausmą, o pačią kelionę paverčia laukiamu įvykiu, o ne „dar vienu reikalu“.
Jablonskų namuose knygos užima matomą ir kasdien naudojamą vietą, o skaitoma ne tik vaikų literatūra ar grožiniai kūriniai suaugusiems. Šeima išskiria ir Bibliją, kurią yra skaitę visi šeimos nariai, o neretai ji atsiverčiama ir prieš miegą. Tuomet skaitymas virsta pokalbiu: aptariama prasmė, dalijamasi mintimis, ieškoma, ko galima pasimokyti iš istorijų.
Paklausti, ką patartų tėvams, kurių vaikai dar neatrado skaitymo džiaugsmo, Jablonskai akcentuoja ne spaudimą, o patirtį. „Eikite kartu į biblioteką ir leiskite vaikams patiems rinktis knygas. Svarbiausia nespausti, o sudaryti galimybę atrasti tai, kas įdomu“, – sakė Jablonskai.
Tėvai taip pat pabrėžia pagarbą knygai kaip daiktui ir turiniui: vaikams nuo mažens aiškinama, kad knygų nevalia plėšyti, mėtyti ar gadinti. Bibliotekose tai ypač svarbu, nes knyga keliauja iš rankų į rankas, o atsakomybė už bendrą turtą vaikams tampa praktiška pilietiškumo pamoka.
Jablonskų istorija parodo, kad skaitymo įprotis dažniausiai gimsta ne iš nurodymų, o iš pavyzdžio ir laiko kartu. Biblioteka šiai šeimai tapo ne tik vieta pasiimti knygų, bet ir šeimos tapatybės dalimi, kurioje susitinka smalsumas, ramybė ir bendrystė. Šeimą simboliškai pasveikino ir apdovanojo bibliotekos bendruomenė, o prie dovanų prisidėjo Alytaus kino teatras „Dainava“.
Šaltiniai:
– https://www.unesco.org/en/days/world-book-and-copyright
– https://www.ala.org/advocacy/literacy/parents-read-to-children
– https://www.oecd.org/pisa/publications/pisa-2018-results-volume-i-5f07c754-en.htm
Leave a Reply