Vengrijos rinkimų netikėtumas: forintas stiprėja, investuotojai skaičiuoja galimą ES pinigų efektą

Po sekmadienį vykusių Vengrijos parlamento rinkimų finansų rinkos sureagavo greitai: forintas pastebimai sustiprėjo tiek JAV dolerio, tiek euro atžvilgiu. Investuotojai tai sieja su politinio kurso pokyčio lūkesčiais ir galimu santykių su Europos Sąjunga atšilimu, kuris svarbus Vengrijos ekonomikai ir kapitalo srautams.

Vengrijos Nacionalinio rinkimų biuro duomenimis, suskaičiavus 98,9 proc. balsų, opozicinė TISZA surinko 53 proc. balsų, o iki šiol valdžiusi „Fidesz“ partija – 38 proc. Tai reikšmingas lūžis šalyje, kur pastaruosius 16 metų politinę darbotvarkę formavo Viktoras Orbanas ir jo vadovaujama politinė stovykla.

„Gavome mandatą, kuris leidžia mums sukurti funkcionalius ir veikiančius namus mums visiems“, – sakė Peteris Magyaras, kalbėdamas rinkimų naktį Budapešto centre susirinkusiems žmonėms.

Forintas atsitiesė ir prieš eurą

Rinkos dėmesį patraukė valandų ir dienų dinamika valiutų rinkoje. Už vieną JAV dolerį rinkoje buvo mokama apie 314 Vengrijos forintų – toks lygis, remiantis viešai skelbiamais rinkos duomenimis, pastarąjį kartą matytas 2022 metais, kai valiutų svyravimai regione buvo ypač jautrūs geopolitikai ir infliacijai.

Forinto brangimas fiksuotas ir euro atžvilgiu: kursas priartėjo prie 2023 metais matytų lygių ir siekė apie 367 forintus už eurą. Investuotojams tai signalas, kad politinė rizika trumpuoju laikotarpiu gali mažėti, o kartu didėti tikimybė stabilizuoti fiskalinę ir institucijų politiką.

Kodėl rinkos tikisi ES lėšų proveržio

Analitikai rinkimų rezultatų reikšmę sieja ne tik su vidaus politika, bet ir su Budapešto santykiais su Briuseliu. Jei naujoji politinė dauguma turėtų galimybę lengviau priimti sprendimus, rinkos pradeda vertinti scenarijų, kad ES finansavimo klausimai gali judėti sparčiau, o tai sustiprintų biudžeto ir ekonomikos augimo perspektyvas.

„Nepriklausomai nuo to, ar TISZA peržengs dviejų trečdalių mandatų ribą, tikėtinas reikšmingas santykių Budapeštas–Briuselis atšilimas. Per kelių mėnesių perspektyvą tai galėtų priartinti 8,4 mlrd. eurų iš Sanglaudos fondo ir 9,5 mlrd. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, taip pat palankios paskolos pagal SAFE programą patvirtinimą“, – sakė Michałas Jóźwiakas, „Ebury“ analitikas.

Jo vertinimu, optimistiškiausiu atveju forinto stiprėjimo ir Vengrijos akcijų rinkos augimo mastas galėtų būti didesnis, nes iki šiol rinka tokiam scenarijui nepriskyrė didelės tikimybės. Kartu pabrėžiama, kad išorės rizikos, įskaitant geopolitinę įtampą Artimuosiuose Rytuose, gali riboti investuotojų apetitą rizikai ir trumpinti teigiamo impulso trukmę.

Vengrijos atvejis primena, kad valiutos kursą mažose atvirose ekonomikose lemia ne vien palūkanų normos ar prekybos balansas. Politinė kryptis, santykiai su ES institucijomis ir lėšų prieinamumas tampa faktoriais, kurie per kelias valandas gali pakeisti rinkos lūkesčius, o kartu ir kainodarą.

Šaltiniai:

– https://www.valasztas.hu/

– https://www.ebury.com/eurozone

– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/eu-budget/eu-funding-programmes_en

– https://commission.europa.eu/business-economy-euro/economic-recovery/recovery-and-resilience-facility_en


Posted

in

by

Tags:

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *