Europos Sąjungos lyderiai Kipre surengė pirmąją iš tiesų rimtą diskusiją dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, kurios apimtis siekia apie 1,8 trln. eurų. Nors derybos įgavo pagreitį, šalys vis dar nesutaria nei dėl biudžeto dydžio, nei dėl prioritetų, nei dėl to, kas turėtų už jį sumokėti.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni susitikimo kuluaruose pripažino, kad tai bus sudėtingas procesas. Valstybių pozicijos išsiskiria tiek dėl bendros sumos, tiek dėl to, ar didesnės ambicijos turėtų būti finansuojamos didesnėmis nacionalinėmis įmokomis, ar naujais ES pajamų šaltiniais.
Skirtingos stovyklos: didinti ar mažinti?
Dalis valstybių, tarp jų Lenkija, ragina numatyti didesnį biudžetą, argumentuodamos augančiais saugumo, ekonomikos atsparumo ir investicijų poreikiais. Kita stovykla, kuriai priskiriamos Nyderlandai ir Vokietija, reikalauja santūresnio plano ir pabrėžia, kad dauguma šalių namuose vykdo griežtesnę fiskalinę drausmę.
Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas viešai teigė, kad siūlomas dydis yra nepriimtinas ir biudžetą būtina reikšmingai mažinti. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas laikėsi panašios linijos, ragindamas peržiūrėti išlaidas visose srityse, kad pasiūlymas taptų priimtinesnis skeptiškai nusiteikusioms sostinėms.
„Tuo metu, kai beveik visos valstybės narės namuose vykdo griežčiausias fiskalinio konsolidavimo pastangas, masyvus ES biudžeto didinimas, kaip siūlo Komisija, nedera prie bendro vaizdo“, – sakė Friedrichas Merzas.
Kas sumokės: įmokos ar nauji mokesčiai?
Europos Komisija ir kai kurios valstybės, tarp jų Prancūzija, stumia ambicingesnį paketą, pabrėždamos konkurenciją su JAV ir Azijos ekonomikomis bei būtinybę investuoti į strategines sritis. Ši pusė akcentuoja, kad didesnis biudžetas nebūtinai turi reikšti didesnes nacionalines įmokas, jei ES susikurtų daugiau vadinamųjų nuosavų išteklių.
Komisija yra siūliusi naujus pajamų šaltinius, tarp jų su anglies dioksido emisijomis susijusius mechanizmus, apyvartinių taršos leidimų sistemos įplaukas, neperdirbtų elektronikos atliekų apmokestinimą, tabako vartojimo bei įmonių pelno apmokestinimo elementus. Pagal Komisijos skaičiavimus, tokie instrumentai bendrai galėtų generuoti apie 66 mlrd. eurų per metus, tačiau ankstesniais bandymais dauguma sostinių šias idėjas vertino atsargiai.
Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po susitikimo pabrėžė, kad be nuosavų išteklių pasirinkimas būtų labai ribotas: arba didesnės nacionalinės įmokos, arba mažesnės ES galimybės finansuoti prioritetus. Jos teigimu, mažesnės galimybės reikštų silpnesnę ES tada, kai poreikis veikti bendrai auga.
„Nuosavi ištekliai yra būtini. Be jų pasirinkimas aiškus: arba didesnės nacionalinės įmokos, arba mažesnės išlaidos. Mažesnės išlaidos reikštų mažiau Europos tada, kai jos reikia daugiau“, – sakė Ursula von der Leyen.
Laiko spaudimas ir politinės rizikos
Deryboms spaudimą didina ir išorės veiksniai: energetikos kainų bei tiekimo rizikų atsinaujinimas po konflikto Artimuosiuose Rytuose paskatino dalį lyderių kalbėti apie didesnę paramą ekonomikai ES lygiu. Kartu kyla politinis terminas, apie kurį diplomatai kalba vis dažniau: noras susitarti iki kitų metų Prancūzijos prezidento rinkimų, kad vėliau derybos netaptų dar sunkesnės.
Net ir be formalaus sprendimo Kipre, pareigūnai pripažino, kad pati diskusija buvo žingsnis į priekį, nes pirmą kartą aiškiai išryškėjo pagrindinės raudonos linijos. Artimiausiais mėnesiais šios pozicijos bus derinamos tarp 27 valstybių, o pasiekus politinį sutarimą, prasidėtų atskira derybų fazė su Europos Parlamentu.
Jeigu šalys nesugebės rasti balanso tarp biudžeto ambicijų ir finansavimo šaltinių, rizika tokia pati kaip ir ankstesniuose biudžetiniuose ginčuose: ilgi kompromisai, spaudimas apkarpyti programas arba atidėti sprendimus, kurie svarbūs konkurencingumui, gynybai ir energetiniam saugumui. Todėl, nors derybos dar ankstyvoje stadijoje, jos jau dabar tampa vienu reikšmingiausių politinių testų ES vienybei artėjančiam dešimtmečiui.
Šaltiniai: https://www.politico.eu/article/eu-budget-fight-1-8-trillion-mff-cyprus-summit-meloni-von-der-leyen-merz-jetten/ https://taxation-customs.ec.europa.eu/carbon-border-adjustment-mechanism_en
Leave a Reply