Jungtinėje Karalystėje įstrigo bandymas įteisinti asistuojamą mirtį nepagydomai sergantiems suaugusiesiems Anglijoje ir Velse. Įstatymo projektas žlugo balandžio 24 dieną, kai svarstymas Lordų Rūmuose užsitęsė iki parlamento sesijos pabaigos.
Kad teisės aktas taptų įstatymu, jam turi pritarti ir Bendruomenių Rūmai, ir Lordų Rūmai. Pasibaigus sesijai, nepriimti projektai paprastai neperkelti į kitą etapą ir laikomi žlugusiais, todėl procedūrą tektų pradėti iš naujo.
Kas siūlyta įstatymo projekte?
Projektas buvo numatęs galimybę terminaline liga sergantiems suaugusiesiems, kuriems prognozuojama mažiau nei šeši mėnesiai gyvenimo, gauti pagalbą nutraukiant gyvybę. Pabrėžta, kad žmogus turi aiškiai ir laisva valia išreikšti norą mirti.
Pagal siūlytas saugiklines priemones prašymą turėjo patvirtinti du gydytojai ir ekspertų komisija. Taip pat buvo numatyta, kad pacientas mirtiną medžiagą turėtų susileisti ar suvartoti pats, o tai skirta sumažinti prievartos ir piktnaudžiavimo riziką.
Kodėl projektas žlugo?
Pagrindinis projekto rėmėjas Lordų Rūmuose Charlie Falconeris teigė, kad teisės aktą palaidojo procedūrinis vilkinimas. Jo teigimu, priešintis nusiteikę nariai pateikė daugiau nei 1 200 pataisų ir taip „užkalbėjo“ projektą iki sesijos pabaigos.
„Tai buvo absoliuti mūsų procesų parodija: keli Lordų Rūmų nariai pateikė 1 200 pataisų ir tada kalbėjo, kalbėjo ir kalbėjo“, – sakė C. Falconeris.
Įstatymo projektą Bendruomenių Rūmuose 2024 metais pateikusi parlamentarė Kim Leadbeater kalbėjo apie „neteisybės jausmą“ ir žadėjo, kad šalininkai bandys grįžti su nauja iniciatyva per kitą sesiją. Tačiau tai reikštų atnaujintą procesą ir tikėtina, kad projektą vėl turėtų teikti konkretus parlamentaras, nes tai buvo privataus nario, o ne Vyriausybės teisėkūros iniciatyva.
„Man liūdna, aš nusivylusi, bet taip pat šiek tiek pikta“, – sakė K. Leadbeater.
Ginčas dėl etikos ir apsaugų
Asistuojamos mirties šalininkai argumentuoja, kad tokia tvarka suteiktų daugiau orumo, užtikrintų pasirinkimą ir sumažintų kančią gyvenimo pabaigoje. Jie taip pat pabrėžia, kad dėl aiškių kriterijų ir kelių patvirtinimo lygių galima sukurti griežtą kontrolės sistemą.
Kritikai įspėja apie galimą spaudimą pažeidžiamiems žmonėms ir nelygybę sveikatos sistemoje, kai dalis pacientų jaustųsi „stumiami“ rinktis mirtį, o ne ilgalaikę slaugą ar paliatyviąją pagalbą. Christian Medical Fellowship, vienijanti dalį medicinos profesionalų, pareiškė, kad džiaugiasi projekto žlugimu ir tvirtino, jog neįmanoma sukurti asistuojamos savižudybės paslaugos, kuri būtų saugi, teisinga ir atspari netinkamam spaudimui.
„Neįmanoma sukurti asistuojamos savižudybės paslaugos, kuri būtų saugi, teisinga ir atspari nepriimtinam spaudimui pažeidžiamiausiems“, – teigiama organizacijos pareiškime.
Diskusija vyksta platesniame tarptautiniame kontekste: įvairios asistuojamos mirties formos jau įteisintos keliose Europos valstybėse ir už jos ribų. JK šalininkai tikisi, kad klausimas grįš į politinę darbotvarkę, kai parlamentas atnaujins darbą, tačiau tam reikės naujo teisėkūros kelio ir politinio laiko.
Šaltiniai: https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/uk-house-of-lords-accused-of-obstructionism-as-time-runs-out-on-assisted-dying-bill https://bills.parliament.uk/ https://www.parliament.uk/about/how/laws/passage-bill/
Leave a Reply