Jungtinių Tautų ataskaita perspėja, kad žmonių, atsidūrusių pačiose pavojingiausiose ūmaus bado stadijose, per pastarąjį dešimtmetį smarkiai padaugėjo, o lėšos maisto krizėms valdyti mažėja. JT vertinimu, ši disproporcija didina riziką, kad badmetis plėsis ten, kur konfliktai jau dabar riboja pagalbos patekimą.
Pagal kasmetinę Globalią maisto krizių ataskaitą, 2024 metais apie 1,4 milijono žmonių šešiose šalyse ir teritorijose buvo ant bado slenksčio. Palyginimui, 2016 metais tokių žmonių buvo apie 155 000, tad augimas rodo, kad kritinių situacijų mastas per kelis metus pasikeitė iš esmės.
Finansavimas traukiasi, poreikis auga
Ataskaitoje teigiama, kad humanitarinės ir vystomojo bendradarbiavimo išlaidos, skirtos maisto krizėms, susitraukė iki 2016–2017 metų lygio. Tuo pat metu didelė dalis analizuotos populiacijos susiduria su aukštu ūmaus maisto nepritekliaus lygiu, o kai kuriose vietovėse padėtis artėja prie bado kriterijų.
JT Pasaulio maisto programos vadovė Cindy McCain pabrėžė, kad sunkus badas per tą patį laikotarpį padvigubėjo, o badmetis buvo patvirtintas dviejose vietose. Jos vertinimu, tos pačios šalys įstringa uždarame rate, kai konfliktai kursto krizę, o nepakankamas finansavimas neleidžia jos suvaldyti.
„Sunkus badas padvigubėjo, o badmetis buvo paskelbtas dviejose vietose. Tos pačios šalys įstrigusios niokojančiame bado cikle, kurį kursto konfliktai ir dar labiau paaštrina nepakankamas finansavimas“, – sakė Cindy McCain.
Konfliktai išlieka pagrindinis veiksnys
Ataskaitoje nurodoma, kad konfliktai yra svarbiausias bado variklis: jie siejami su didžiausia dalimi žmonių, kuriems reikia skubios maisto pagalbos. Pabrėžiama, kad ribojama humanitarinė prieiga ir nesaugumas apsunkina tiek maisto tiekimą, tiek vietos žemės ūkio veiklą.
Taip pat pažymima, kad pirmą kartą per dešimt metų ataskaitų istoriją badmetis vienu metu buvo patvirtintas dviejose vietovėse – Gazos Ruože ir Sudane. Abiem atvejais lemiamą vaidmenį atliko ginkluoti konfliktai ir pagalbos srautų apribojimai.
„Badmetis yra tiesiogiai susijęs su konfliktu“, – sakė JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovas Rein Paulsen.
Duomenų spragos ir rizikos artimiausiu metu
JT ataskaita skaičiuoja, kad 2025 metais 266 milijonai žmonių 47 šalyse patyrė aukšto lygio ūmų maisto nepriteklių. Kartu pabrėžiama, kad realūs skaičiai gali būti didesni, nes 18 šalių nebuvo pakankamai patikimų duomenų, o tai yra prasčiausias aprėpties rodiklis per dešimtmetį.
Žvelgiant į priekį, ataskaitoje perspėjama, kad įtampų eskalacija Artimuosiuose Rytuose jau trikdo trąšų ir energetikos rinkas. Tai ypač skaudžiai atsiliepia nuo importo priklausomoms šalims, kurios maisto krizę patyrė dar iki naujų sukrėtimų.
Šaltiniai:
https://www.fightfoodcrises.net/global-report-food-crises
https://www.wfp.org/news
https://www.fao.org/emergencies

Leave a Reply