Daugelis sodininkų daug dėmesio skiria vynuogių uždengimui žiemai, tačiau ne mažiau svarbu jas tinkamu metu atidengti pavasarį. Pavėlavus kyla rizika, kad po danga pradės kauptis drėgmė, šils dirva, o pumpurai gali pradėti „dusti“ ir silpti. Tokiu atveju derlius nukenčia, o kartais tenka laukti kito sezono.
Praktikoje dažniausiai orientuojamasi į stabilų orų atšilimą, o ne į kalendorių. Vynuoges saugiau atidengti tada, kai dienomis temperatūra laikosi apie 10 laipsnių ir daugiau, o naktimis nebekrenta žemiau 3–4 laipsnių, ir tokia tendencija išlieka bent kelias dienas. Svarbu įvertinti ir vietovę: žemumose šalnos užsilaiko ilgiau, o atvirose vietose krūmus labiau alina vėjas.
Patyrę augintojai pataria neatidėti darbų iki ilgo pavasarinių liūčių laikotarpio. Iki gausesnių kritulių patogiau pakelti ir pririšti vynmedį, o vėlesni lietūs natūraliai nuplauna susikaupusį purvą. Geriausia, kai pumpurai dar nėra aktyviai išbrinkę ir pradėję augti, nes tuomet jie jautriausi mechaniniam pažeidimui.
Kaip atidengti, kad nepažeistumėte
Atidengiant svarbiausia elgtis švelniai ir neskubėti. Jei vynmedžiai buvo apipilti žemėmis, jų nereikėtų agresyviai atkasti kastuvu giliai prie pat stiebų, nes lengva įpjauti ar nubrozdinti medieną. Žemę geriau nuimti palaipsniui, o patį vynmedį atsargiai išlaisvinti rankomis.
Net nedidelis įtrūkimas ar nubrozdinimas gali sumažinti gyvybingų vaisinių pumpurų skaičių ir tapti vartais infekcijoms. Sveika liana paprastai būna tolygaus atspalvio, o žievė laikosi tvirtai; jei ji lengvai lupasi, gali būti, kad dalis audinių buvo pašalusi arba apgadinta. Tokias vietas verta įvertinti prieš pririšant, kad vėliau neskiltų silpnesnės atkarpos.
Pririšimas ir apsauga nuo vėjo
Atidengus vynmedį, jį reikėtų pakelti ir pritvirtinti prie vielų ar atramų keliuose taškuose, kad liana stabiliai laikytųsi. Pavasarį jauni ūgliai būna trapūs, todėl augintojai dažnai naudoja papildomą žemesnę vielą arba tarpinį tvirtinimą, kad vėjas jų neišlaužytų. Tvirtinant svarbu neperveržti, kad augant ūgliai nebūtų „užsmaugti“.
Formuojant krūmą verta neskubėti iškart pašalinti visų „perteklinių“ ūglių. Saugesnė praktika yra palikti šiek tiek daugiau, o kai pumpurai aiškiai parodo, kurie ūgliai stipriausi, atlikti galutinį atrinkimą ir formavimą. Taip sumažėja rizika, kad po netikėtos šalnos ar vėjo liksite be reikalingų pakaitinių ūglių.
Pabaigus darbus aplink krūmą naudinga suformuoti nedidelį įdubimą, kad būtų patogiau laistyti ir tręšti, o vanduo nenubėgtų į šalis. Taip pat verta prisiminti, kad iki pumpurų prabudimo trumpalaikės nedidelės šalnos dažniausiai padaro mažiau žalos, tačiau pradėjus augti jauniems audiniams net silpnas šaltukas gali būti labai pavojingas. Todėl esminis tikslas yra nepražiopsoti momento, kai jau šilta, bet pumpurai dar nespėjo „iššauti“.
Jei prognozėse matote galimą staigų atšalimą, saugiausia išeitis yra dalinis atidengimas ir laipsniškas vėdinimas, o visišką dangos nuėmimą atlikti, kai rizika sumažėja. Tokia taktika padeda išvengti tiek iššutimo po danga, tiek žalos nuo vėlyvųjų šalnų.
Šaltiniai:
https://extension.umn.edu/fruit/growing-grapes-home-garden
https://extension.psu.edu/grapes-home-fruit-planting-guide
https://ohioline.osu.edu/factsheet/HYG-1423
Leave a Reply