Biblioteka kaip bendruomenės erdvė
Skaitmeninių platformų, socialinių tinklų ir greitos informacijos laikais vis dažniau pasigirsta prognozių, kad bibliotekų reikšmė mažėja. Tačiau Jaslo miesto viešosios bibliotekos (MBP) direktorė Dorota Woźnica pabrėžia, kad bibliotekos šiandien išlaiko ne tik skaitymo, bet ir stiprią socialinę funkciją.
Pasak jos, biblioteka daugeliui žmonių tampa vieta, kur galima užeiti be išankstinių nuostatų, nepriklausomai nuo pajamų ar išsilavinimo. Tai nemokama ir atvira erdvė, kurioje leidžiama nežinoti, klausti ir ieškoti, o būtent toks prieinamumas, anot direktorės, ir padeda bibliotekoms išlikti aktualioms.
„Bibliotekos neapsiriboja knygų skolinimu. Jos yra atviros visiems ir dažnai tampa vieta, kur žmogus pirmiausia pasijunta saugus, o tik tada ateina iki knygos“, – sakė Dorota Woźnica.
DI ir internetas keičia įpročius
Direktorė neneigia, kad dalis žinių šiandien ateina iš elektroninių šaltinių, o informacijos paieška tapo greitesnė nei bet kada. Tačiau ji akcentuoja, kad interneto turinį ir DI sugeneruotą informaciją būtina tikrinti, o kritinis mąstymas tampa esminiu įgūdžiu.
Todėl, anot jos, keičiasi ir bibliotekininkų vaidmuo: jie vis dažniau padeda bendruomenei orientuotis informacijos srautuose, atsirinkti patikimus šaltinius, suprasti kontekstą. Tai ypač svarbu, kai klaidinanti informacija plinta greitai, o dalis auditorijos neturi įrankių jos patikimumui įvertinti.
Ką rodo skaitymo statistika ir kas skaito dažniau
Pokalbyje remiamasi Lenkijos Nacionalinės bibliotekos skaitymo tyrimais, pagal kuriuos 2025 metais 41 proc. gyventojų perskaitė bent vieną knygą per metus. Nors rodiklis apibūdinamas kaip stabilus, jis vis dar laikomas santykinai žemu, ypač turint omenyje informacijos prieinamumą ir švietimo lūkesčius.
Taip pat akcentuojamas lyčių skirtumas: dažniau skaito moterys nei vyrai. Ši tendencija matoma ir pačioje bibliotekoje, kur, pasak direktorės, suaugusiųjų auditorijoje moterys dominuoja, nors teminiuose renginiuose, ypač susijusiuose su istorija ar regiono tema, neretai pasirodo ir daugiau vyrų.
„Labiausiai norėčiau, kad žmonės skaitytų ne dėl pareigos, o todėl, kad tai jiems teikia malonumą ir plečia akiratį“, – sakė Dorota Woźnica.
Kokios knygos populiariausios ir kodėl
Kaip ir daugelyje šalių, skaitytojų pasirinkimus dažnai lemia poilsio poreikis, todėl bibliotekoje dažniausiai ieškoma lengviau skaitomos literatūros. Dominuoja detektyvai ir grožinė proza, o stiprias pozicijas išlaiko ir negrožinė literatūra, ypač reportažai bei biografijos.
Tuo pačiu biblioteka, pasak direktorės, stengiasi švelniai „išjudinti“ įpročius ir parodyti, kad sudėtingesni tekstai gali atverti naujų perspektyvų. Tam padeda skaitytojų klubai ir pokalbiai, kai rekomendacija ateina ne iš institucijos, o iš bendruomenės.
Skaičiai, finansai ir bibliotekos kasdienybė
Jaslo biblioteka, kaip teigiama pokalbyje, turi apie 7 000 aktyvių nuolatinių skaitytojų ir daugiau nei 130 000 leidinių fondą. Direktorė nurodo, kad naujų knygų pirkimas mieste išlieka stabilus, o savivaldybės požiūris į išlaidas knygoms yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių išlaikyti skaitytojų pasitikėjimą.
Papildomu resursu įvardijamas ir Nacionalinis skaitymo plėtros programos finansavimas, nors pažymima, kad šiemet jis mažesnis. Biblioteka palaiko nuolatinio pirkimo praktiką, o skaitytojai gali teikti savo pasiūlymus, kurie neretai įgyvendinami pirmumo tvarka.
Renginiai, festivalis ir „trečios vietos“ idėja
Biblioteka organizuoja ir simbolinių kainų knygų muges, kuriose antram gyvenimui perduodami iš fondų išimami leidiniai. Tai susiję su privaloma fondų atranka, kai dalis knygų dėl prastesnės būklės ar mažesnio populiarumo nebeatitinka bibliotekos poreikių, tačiau gali būti naudinga skaitytojams namuose.
Ryškiausiu kultūriniu akcentu įvardijamas Jaslo literatūros festivalis „Drogi i bezdroża“, kurio kryptingas konceptas, pasak direktorės, padėjo išauginti nuolat grįžtančią auditoriją. Ji teigia, kad renginiai tampa proga pamatyti biblioteką kitaip ir sukuria ryšį, kuris vėliau virsta ir nuolatiniu lankymu.
Apdovanojimas ir žinutė ateičiai
Dorota Woźnica 2025 metais išrinkta Podkarpatės bibliotekininke metų. Ji pabrėžia, kad šį įvertinimą laiko visos komandos darbo pripažinimu, nes bibliotekos kokybę lemia ne tik fondai ar pastatas, bet ir tarpusavio santykiai, paslaugų kultūra bei kasdienis dėmesys lankytojui.
Kalbėdama apie ateitį, direktorė akcentuoja, kad biblioteka negali „sustoti“, nes pasaulis greitai keičiasi. Vis dėlto jos pagrindinis lūkestis išlieka paprastas: kad žmonės skaitytų, nes tai, jos žodžiais, daro visuomenę jautresnę, brandesnę ir geriau pasirengusią suprasti kitus.
„Esu idealistė, bet tikiu, kad skaitymas pasaulį padaro bent šiek tiek geresnį“, – sakė Dorota Woźnica.
Šaltiniai: https://www.bn.org.pl/raporty-badania/czytelnictwo https://www.gov.pl/web/kultura/narodowy-program-rozwoju-czytelnictwa-20 https://www.ifla.org/publications/ifla-trend-report-2022-update/
Leave a Reply