Varpotoji liatrė yra daugiametė gėlė, kuri vasaros viduryje sode sukuria ryškias, stačias žiedynų „žvakes“ ir gali žydėti iki ankstyvo rudens. Šis augalas vertinamas ne tik dėl išvaizdos, bet ir dėl to, kad pritraukia apdulkintojus, todėl ypač tinka natūralistiniams gėlynams.
Liatrė išsiskiria neįprastu žydėjimu: smulkūs žiedeliai žiedyne dažnai skleidžiasi nuo viršaus žemyn, todėl žiedynas ilgai išlieka dekoratyvus. Dažniausiai ji užauga maždaug iki 60–100 centimetrų, o stiebai būna standūs, tad paprastai nereikia atramų.
Kur liatrė jaučiasi geriausiai
Geriausiai liatrė auga saulėtoje vietoje, nes pavėsyje ji linkusi ištįsti ir kukliau žydėti. Svarbiausia sąlyga yra laidus, nepermirkstantis dirvožemis, nes užmirkus šaknų gumbai gali pradėti pūti.
Labiausiai tinka vidutinio derlingumo, humusinga ir lengvesnė žemė, tačiau liatrė gali prisitaikyti ir prie prastesnių, smėlingesnių dirvų, jei tik sausrų metu nepamirštama laistyti. Sunkioje molingoje dirvoje pravartu įterpti smėlio, komposto ir pasirūpinti drenažu.
Kaip sodinti ir prižiūrėti
Liatrės gumbus galima sodinti pavasarį arba rudenį, į maždaug 8 centimetrų gylį. Praktikoje dažnai paliekami 20–30 centimetrų atstumai, o sodinant grupėmis gėlyne liatrė atrodo įspūdingiausiai.
Įsitvirtinęs augalas gana gerai pakelia trumpalaikes sausras, todėl laistymo dažniausiai prireikia tik per ilgesnius karščius, kai žemė aiškiai perdžiūsta. Tręšiant svarbu nepadauginti azoto, nes jis skatina lapiją, o žydėjimas gali susilpnėti; dažniausiai pakanka trąšų žydintiems augalams su daugiau fosforo ir kalio.
Nužydėjusius žiedynus verta nupjauti, jei nenorite savaiminio pasisėjimo. Sezono pabaigoje antžeminę dalį įprasta nukirpti beveik iki žemės, o kas 3–4 metus kerą naudinga padalyti ir atjauninti, kad augalas išliktų vešlus ir mažiau sirgtų.
Veislės, kurias dažniausiai renkasi sodininkai
Populiariausios veislės dažniausiai skiriasi žiedų spalva ir ūgiu. Baltais žiedais žydi „Alba“, o žemesniems gėlynams dažnai pasirenkama kompaktiška, iki maždaug 50 centimetrų užauganti „Kobold“.
Aukštesniems gėlynams tinka veislės, galinčios pasiekti apie 70–90 centimetrų, pavyzdžiui, „Floristan Weiss“ ir „Floristan Violet“. Renkantis veislę verta įvertinti ne tik spalvą, bet ir tai, ar vieta apsaugota nuo stiprių vėjų.
Apdulkintojus pritraukiančių augalų poreikis auga, nes Europoje vis daugiau dėmesio skiriama biologinei įvairovei ir gėlynų natūralumui. Dėl to liatrė laikoma vienu iš tų augalų, kurie vienu metu sprendžia ir estetikos, ir sodo gyvybingumo klausimą.
Leave a Reply