Piwonijoms nužydėjus daug kas skuba tvarkyti gėlyną ir nukerpa ne tik žiedus, bet ir lapus. Sodininkystės specialistai perspėja, kad toks skubėjimas dažnai atsisuka kitą sezoną: krūmas silpsta, o žiedai būna smulkesni arba jų visai nesulaukiama.
Po žydėjimo piwonijos lapai toliau intensyviai dirba augalui: vyksta fotosintezė, o šaknys ir šakniastiebiai kaupia maisto medžiagas kitų metų pumpurams. Dėl to vasarą žalios lapijos šalinimas laikomas viena dažniausių priežasčių, kodėl piwonijos kitąmet žydi prasčiau.
Kada lapų geriau neliesti?
Jei lapai sveiki, jų neliesti reikėtų iki vasaros pabaigos, kol jie natūraliai pradeda gelsti, ruduoti ir džiūti. Būtent tada augalas jau būna sukaupęs didžiąją dalį atsargų, o lapija pamažu praranda reikšmę.
Išimtis taikoma tik pažeistiems lapams: jei matyti ligų požymių, dėmėtumas, pelėsis ar aiškūs mechaniniai pažeidimai, tokius lapus verta pašalinti iš karto. Tai sumažina infekcijų plitimą ir padeda išlaikyti likusią lapiją sveiką.
Kaip saugiai genėti po žydėjimo?
Vasarą rekomenduojama šalinti peržydėjusius žiedynus, kad augalas neeikvotų energijos sėkloms formuoti. Dažniausiai patariama nupjauti žiedynkotį keliais centimetrais žemiau žiedo, virš pirmojo stambesnio, sveiko lapo.
Rudeninis genėjimas priklauso nuo piwonijos tipo. Žolinėms piwonijoms, kurių antžeminė dalis žiemą nunyksta, stiebai rudenį paprastai nukerpami žemai prie žemės, kad augalas švariau peržiemotų ir pavasarį augintų stiprius ūglius.
Sumedėjusioms, vadinamosioms krūminėms piwonijoms toks radikalus nukirpimas netinka, nes jų ūgliai išlieka. Joms dažniau apsiribojama nužydėjusių žiedų šalinimu, o formuojamasis genėjimas daromas ankstyvą pavasarį arba netrukus po žydėjimo, pašalinant silpnus, nušalusius ar sergančius ūglius.
Kuo tręšti, kad žydėtų gausiau?
Po žydėjimo piwonijoms svarbiausia ne staigus lapijos auginimas, o šaknų stiprinimas ir pumpurų formavimas. Dėl to dažniausiai rekomenduojama rinktis organines trąšas arba mišinius, kuriuose daugiau fosforo ir kalio.
Azoto perteklius šiuo metu gali paskatinti vešlią žalumą, bet ne sustiprinti žydėjimą kitais metais, todėl su azotinėmis trąšomis verta elgtis saikingai. Praktikoje dažnai pakanka aplink kerą paskleisti gerai perpuvusio komposto, lengvai įterpti į paviršių ir palaistyti.
Kartu svarbu nepamiršti laistymo per sausras ir gėlyno higienos: nukritę žiedlapiai, pažeisti lapai ir sutankėjusi augalų masė sudaro palankesnes sąlygas ligoms. Tvarkinga priežiūra po žydėjimo dažnai tampa paprasčiausiu keliu į įspūdingus žiedus kitą sezoną.
Leave a Reply