Vasarą agurkai dera intensyviausiai, todėl liepos mėnesį jiems ypač svarbus subalansuotas maitinimas. Dažna klaida – po derėjimo pradžios augalus tręšti tik fosforu ir kaliu, nors praktika rodo, kad visą sezoną reikalingi trys pagrindiniai elementai: azotas, fosforas ir kalis.
Azotas svarbus lapijai ir naujiems ūgliams, kurie maitina besiformuojančius vaisius. Fosforas palaiko šaknų sistemą ir energijos apykaitą, o kalis tiesiogiai susijęs su vandens režimu, vaisių kokybe ir skoniu. Kai kurių elementų trūkumas gali riboti derlių net tada, kai atrodo, kad tręšiama reguliariai.
„Be pagrindinių NPK elementų agurkams svarbūs ir papildomi elementai, tokie kaip magnis, kalcis bei siera, nes jų stygius greitai atsispindi augalo būklėje“, – sako daržininkystės specialistai.
Karščiausiu metu trąšas ir papildomą maitinimą verta taikyti maždaug kartą per savaitę, tačiau tik tuomet, kai dirva drėgna. Per kaitrą geriausia tai daryti anksti ryte arba vakare, kad neišprovokuotumėte šaknų streso ir nenudegintumėte augalų.
Natūralus papildomas maitinimas
Kaip pagalbinė priemonė dažnai pasirenkamos raugintos augalų ištraukos, pavyzdžiui, dilgėlių ar taukės. Tokios priemonės dažniau veikia kaip biostimuliatoriai: gali paskatinti augimą ir padėti augalui lengviau pasisavinti maisto medžiagas, tačiau paprastai nepakeičia pilnaverčio tręšimo.
Ruošiant raugą įprastai apie 1 kilogramą šviežių augalų užpilama 10 litrų vandens ir paliekama fermentuotis 10–14 dienų. Prieš laistant koncentratą rekomenduojama praskiesti, kad tirpalas nebūtų per stiprus ir nesukeltų šaknų pažeidimų.
Dilgėlių raugas paprastai siejamas su bendru augalo augimo skatinimu ir mikroelementais, o taukės rauge dažniau pabrėžiamas didesnis kalio kiekis, kuris svarbus vaisių mezgimui ir brendimui. Vis dėlto, jei dirva nualinta arba matomi ryškūs trūkumo požymiai, vien „naminių“ priemonių gali nepakakti.
Klaidos, kurios kainuoja derlių
Derliaus kritimą dažnai lemia ne trąšų stoka, o netinkamas jų naudojimas. Viena dažniausių klaidų – vasarą visiškai atsisakyti azoto, nors agurkai ir toliau augina lapus bei ūglius, kurie reikalingi vaisiams išlaikyti.
Kita problema – tręšimas „iš akies“ ir per didelės normos, kurios gali didinti dirvos druskingumą. Taip pat kenkia nereguliarus laistymas, laistymas šaltu vandeniu per karščius ir tręšimas per kaitrią saulę, kai augalas patiria papildomą stresą.
Atsargiai vertinamos ir atsitiktinės „internetinės“ rekomendacijos, kai siūloma agurkus maitinti soda, prieskoniais ar kavos tirščiais. Tokie būdai dažniausiai neužtikrina realiai reikšmingo maisto medžiagų kiekio, o kartais gali pakeisti dirvos reakciją ir pabloginti elementų pasisavinimą.
Ką išduoda kreivi agurkai?
Vaisių forma neretai parodo, kad augalui kažko trūksta arba jis auga netolygiomis sąlygomis. Jei vaisius smarkiau susiaurėja ties galu, tai gali rodyti azoto stoką, o kriaušę primenanti forma dažnai siejama su kalio trūkumu.
Suspaudimas per vidurį dažnai atsiranda dėl nereguliaraus laistymo ir temperatūrų svyravimų. Išsikraipę vaisiai gali pasitaikyti ir dėl kalcio ar boro stokos, tačiau ne kiekvienas kreivas agurkas reiškia ligą: kartais pakanka kelių vėsesnių naktų ar trumpesnės sausros.
Agurkai laikomi „imliais“ daržovėmis, todėl liepos mėnesį jiems svarbiausia nuoseklumas: drėgna dirva, saikingas ir reguliarus tręšimas bei papildomas maitinimas, kai jis iš tiesų reikalingas. Toks režimas dažnai padeda išlaikyti augalus stiprius ir pratęsti derėjimą iki rudens.
Leave a Reply