Svogūnų derliaus nuėmimo laikas neturi vienos tikslios datos – jis priklauso nuo veislės, sodinimo termino ir vasaros orų. Dažniausiai pavasarį pasodinti svogūnai subręsta liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, o žieminiai gali būti kasami jau vasaros pradžioje. Patikimiausias ženklas – kai apie 70–80 proc. laiškų būna nulinkę, bet keli dar išlieka žali.
Skubėti vien pagal kalendorių neverta, nes vėsesni ir lietingesni metai derliaus brandą gali atidėti. Per anksti išrautų svogūnų lukštai būna plonesni, kaklelis ilgiau džiūsta, todėl laikant dažniau prasideda puviniai. Per vėlai palikti dirvoje svogūnai po liūčių gali vėl leisti šaknis, o tai taip pat trumpina sandėliavimo laiką.
Derlių geriausia imti sausą, saulėtą dieną, svogūnus traukti atsargiai, prireikus lengvai pakeliant žemę šakėmis. Svarbu nepažeisti dugnelio ir lukštų, nes net menkos žaizdos sandėlyje tampa infekcijų vartais. Laiškų nereikėtų nukirpti per trumpai – palikite maždaug 3–5 centimetrų kaklelį.
Po rovimo svogūnus reikia gerai pradžiovinti, kol lukštai tampa popieriniai, o šaknys visiškai išdžiūsta. Vėdinamoje vietoje tai gali užtrukti kelias dienas, o trumpas apdžiovinimas saulėje kelias valandas tinka tik jei oras stabiliai sausas. Sandėliavimui atrinkite tik sveikus, nesutrūkinėjusius svogūnus ir laikykite vėsiai, sausai bei su gera oro apykaita, reguliariai peržiūrėdami atsargas.
Ką sodinti po svogūnų?
Jei svogūnus nuėmėte vasaros viduryje, lysvė neturi likti tuščia – iki sezono pabaigos dar galima užsiauginti papildomą derlių. Pirmiausia pašalinkite augalų liekanas ir piktžoles, supurenkite dirvą ir įmaišykite subrendusio komposto. Taip atkursite dirvos struktūrą ir padėsite naujai sėjai greičiau startuoti.
Toje pačioje vietoje nepatartina iškart auginti artimų giminaičių – porų ar česnakų, taip pat nereikėtų kartoti svogūnų. Sėjomaina mažina kenkėjų spaudimą ir ligų riziką, ypač vasaros pabaigoje, kai šiluma ir drėgmės svyravimai dažnai suaktyvina infekcijas. Geresnis pasirinkimas – greitai augantys lapiniai ar trumpesnio vegetacijos laikotarpio augalai.
Po svogūnų dažnai sėjamos salotos, rukola, ridikėliai, krapai, taip pat gali tikti pekininiai kopūstai ar kitos greitai bręstančios daržovės. Šios kultūros paprastai spėja užaugti iki rudens ir rečiau susiduria su tomis pačiomis specifinėmis svogūninių problemomis. Svarbiausia įvertinti, kiek savaičių liko iki vėsesnių orų ir pasirinkti veisles, kurios spėja subręsti.
Priežiūra vasaros pabaigoje
Naujai pasėtų daržovių augimą labiausiai riboja karštis ir nelygus drėgmės režimas, todėl laistymas tampa kritiškai svarbus. Geriausia laistyti anksti ryte, kad augalai spėtų pasisavinti drėgmę, o lapai greičiau nudžiūtų. Vakarinis laistymas dažniau didina grybinės kilmės ligų riziką, ypač tankiuose lapiniuose pasėliuose.
Vasaros antroje pusėje paprastai suintensyvėja ir kenkėjų aktyvumas, todėl pasėlį verta apžiūrėti reguliariai. Pastebėjus pažeidimus, sprendimus reikėtų rinktis pagal kultūrą ir situaciją, laikantis saugaus naudojimo reikalavimų. Taip laisva lysvė po svogūnų gali virsti papildomu, apčiuopiamu derliumi dar iki sezono pabaigos.
Leave a Reply