Pomidorai vėluoja raudonuoti? Štai kada ir kaip skabyti lapus bei ūglius, kad derlius spėtų

Kada pradėti genėti pomidorus?

Ne visi pomidorai genimi vienodai: aukštaūgės, nuolat augančios veislės šoninius ūglius formuoja visą sezoną, todėl jų priežiūra tiesiogiai lemia derliaus kokybę. Žemaūgėms, riboto augimo veislėms intensyvus genėjimas dažniau kenkia nei padeda, nes gali sumažinti bendrą derlių.

Šoninių ūglių šalinimą paprastai verta pradėti, kai augalas pasiekia maždaug 30–60 centimetrų aukštį arba pradeda „lipti“ per atramas. Tiksli pradžia priklauso nuo veislės, šiltnamio ar lauko sąlygų ir to, kaip greitai augalas auga po pasodinimo.

Kaip teisingai šalinti ūglius ir lapus?

Prieš genint svarbiausia pasiruošti švarius, aštrius įrankius: žirkles ar sekatorių, kuriuos verta dezinfekuoti, kad neplatintumėte ligų. Šalinami vadinamieji pažastiniai ūgliai, kurie išauga lapų pažastyse tarp pagrindinio stiebo ir lapkočio.

Geriausia pažastinius ūglius išskabyti, kai jie dar trumpi, apie 3–5 centimetrų, nes tuomet augalas patiria mažesnį stresą, o žaizdelės greičiau užgyja. Jei ūgliai peraugę, juos saugiau nupjauti, stengiantis nepažeisti pagrindinio stiebo.

Apatinius gelstančius lapus galima šalinti palaipsniui, tačiau nepersistengiant: pomidorui reikia lapų fotosintezei ir cukrams kaupti, nuo kurių priklauso skonis. Praktikoje siekiama, kad kekės būtų geriau vėdinamos, mažėtų drėgmės „kišenės“, o ligoms, ypač plintančioms drėgnomis sąlygomis, būtų sunkiau įsitvirtinti.

Kada viršūniuoti ir ką daryti po genėjimo?

Viršūniavimas reiškia pagrindinio ūglio viršūnės pašalinimą, kad augalas nustotų formuoti naujus žiedus ir energiją nukreiptų jau užmegztiems vaisiams. Dažniausiai tai daroma vasaros pabaigoje, likus maždaug 4–6 savaitėms iki tikėtinų pirmųjų šalnų, kad užmegzti pomidorai spėtų sunokti.

Viršūniuojant randama aukščiausia kekė su vaisiais, virš jos paliekami 2–3 lapai ir stiebas nukerpamas aukščiau jų. Taip išlaikoma pakankama lapų masė, bet augalas nebeskuba auginti naujų ūglių ir žiedų.

Genėti patikimiausia sausą rytą, vengiant lietingų dienų ir kaitrios saulės, nes tada žaizdos gyja prasčiau. Nukirptus lapus ir ūglius reikėtų surinkti nuo žemės, kad nesudarytų palankios terpės ligoms ir kenkėjams, o po stipresnio genėjimo augalui verta duoti kelias dienas atsigauti.

Laistymas po genėjimo turi išlikti tolygus: nei perdžiovinimas, nei perlaistymas pomidorams nepadeda, o staigūs drėgmės svyravimai gali didinti augalo stresą. Dažniau pasiteisina retesnis, bet gausesnis laistymas, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius ir skatintų stipresnę šaknų sistemą.