Pelargonijos gali atrodyti vešlios ir sveikos, tačiau kartais jos augina tik lapus, o žiedų taip ir nesulaukiama. Dažniausiai tai reiškia, kad augalas gauna signalą auginti žalumą, o ne formuoti žiedinius pumpurus.
Viena pagrindinių priežasčių yra per mažai tiesioginės saulės. Pelargonijoms paprastai reikia bent kelių valandų tiesioginių spindulių per dieną, kitaip energija nukreipiama lapams, o žydėjimas atidedamas.
Ne ką rečiau problema slypi tręšime, ypač kai persistengiama su azotu. Azotas skatina lapų ir ūglių augimą, todėl pelargonijos gali tapti vešlios, bet žiedų formavimas sulėtėja, ypač jei trąšos skirtos žaliesiems augalams.
Žydėjimą slopina ir nuolat drėgna, sunkiai praleidžianti vandenį žemė. Kai šaknys stovi drėgmėje, didėja puvinio rizika, o augalas prasčiau pasisavina maisto medžiagas, todėl jam pritrūksta jėgų pumpurams.
Dar vienas dažnas „stabdis“ yra per didelis vazonas. Kai talpa gerokai didesnė už šaknų gumulą, pelargonija pirmiau investuoja į šaknų sistemos plėtrą, todėl žydėjimas gali vėluoti, net jei kitos sąlygos atrodo tinkamos.
Kaip greitai paskatinti žydėjimą?
Pirmiausia įvertinkite vietą: pelargonijoms tinka šilta, šviesi, nuo vėjo apsaugota vieta, kur kasdien pasiekia tiesioginė saulė. Jei augalas stovi pusiau pavėsyje, verta jį perkelti į šviesesnę vietą ir stebėti pokyčius kelias savaites.
Laistykite taip, kad viršutinis žemės sluoksnis tarp laistymų lengvai pradžiūtų, tačiau neperdžiūtų visa šaknų zona. Geras drenažas yra būtinas, o vandens perteklių iš padėklo reikėtų išpilti, kad šaknys nemirktų.
Jei įtariate, kad augalas „permaitintas“ azotu, saugiausia išeitis yra persodinti į šviežią, pralaidų substratą. Po persodinimo tręšimą verta atidėti maždaug 3 savaitėms, o vėliau rinktis trąšas, skirtas žydintiems augalams, kur daugiau fosforo ir kalio.
Paprastas triukas su nužydėjusiais žiedais
Žydėjimą pastebimai skatina nužydėjusių žiedynų šalinimas kartu su jų koteliu, kerpant virš ūglio šakutės. Taip augalas nešvaisto energijos sėkloms ir dažniau formuoja naujus pumpurus.
Šis įprotis ypač svarbus sezono metu, kai žiedai keičiasi greitai. Reguliariai „valoma“ pelargonija paprastai ilgiau ir gausiau žydi, o kerelis išlaiko tvarkingą formą.
Natūralios priemonės: kada jos padeda?
Jeigu pagrindinės sąlygos jau sutvarkytos, papildomai gali pasitarnauti organinės trąšos, pavyzdžiui, biohumusas ar kompostas. Jos gerina dirvos struktūrą ir palaipsniui tiekia maisto medžiagas, todėl augalas auga stabiliau.
Namuose kartais naudojamas ir švelnus augalų palaikymas vandeniu, kuriame mirkyti avižiniai dribsniai. Tokia priemonė neturėtų pakeisti subalansuoto tręšimo, bet saikingai naudojama gali papildyti mitybą, jei neperlaistoma ir nepadidinamas dirvos užmirkimas.
Jei pelargonijos vis tiek nežydi, verta patikrinti, ar nėra kenkėjų, ar augalas neperaugęs ir ar jam pakanka oro judėjimo. Dažniausiai, pakoregavus saulę, laistymą ir trąšų sudėtį, pumpurai pradeda formuotis per kelias savaites.
Leave a Reply