Agrastai laikomi vienais lengviausiai auginamų uogakrūmių, tačiau būtent po derliaus padarytos klaidos dažnai lemia, kad kitais metais uogų būna mažiau. Antroje vasaros pusėje krūmas ne tik atgauna jėgas, bet ir formuoja žiedinius pumpurus kitam sezonui, todėl priežiūra šiuo metu tiesiogiai veikia būsimą derlių.
Sodininkystės specialistai pabrėžia, kad po skynimo svarbiausia sutelkti dėmesį į tris dalykus: saikingą genėjimą, drėgmės režimą ir tręšimą. Jei krūmas paliekamas likimo valiai, jis į žiemą gali išeiti nusilpęs, o pavasarį prasčiau žydės ir mezgs mažiau uogų.
Kas svarbiausia po derliaus?
Pirmasis žingsnis yra lengvas, sanitarinis genėjimas iškart po skynimo arba jam pasibaigus. Reikėtų pašalinti nulūžusias, džiūstančias, ligotas ar ant žemės besiglaudžiančias šakas, kad krūmas geriau vėdintųsi ir mažėtų grybinėms ligoms palankios sąlygos.
Šiuo metu nerekomenduojama stipriai trumpinti jaunų ūglių ar masiškai šalinti seniausių šakų, nes pagrindinis formuojamasis genėjimas įprastai atliekamas ramybės laikotarpiu. Tikslas dabar yra praretinti lają tiek, kad šviesa pasiektų krūmo vidų, bet augalas neprarastų per daug žalios masės.
Antrasis darbas yra laistymas, ypač jei vasaros pabaiga sausa. Agrastams kritiškai svarbu, kad dirva būtų tolygiai drėgna, nes tuo metu augalas kaupia atsargas ir „užprogramuoja“ kitų metų žydėjimą.
Laistant svarbu vandenį pilti į šaknų zoną, o ne ant lapų, nes drėgni lapai skatina ligų plitimą. Patikimesnė taisyklė yra laistyti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius, o šaknys formuotųsi tvirtesnės.
Trečiasis žingsnis yra tręšimas, bet čia dažniausiai ir daroma daugiausia klaidų. Po derliaus agrastams labiau tinka trąšos su fosforu ir kaliu, o azoto reikėtų vengti arba riboti, nes jis skatina naują vegetaciją, kuri gali nespėti sumedėti iki šalnų.
Praktikoje tai gali būti rudeninės trąšos uogakrūmiams arba organika, pavyzdžiui, subrendęs kompostas, įterptas į viršutinį dirvos sluoksnį. Taip pat svarbu nepamiršti, kad pertręšimas gali pakenkti ne mažiau nei trąšų trūkumas, todėl verta laikytis ant pakuotės nurodytų normų.
Ką daryti, jei krūmas serga?
Viena dažniausių agrastų bėdų yra amerikietiškoji agrastų miltligė, kuri pasireiškia balkšvu, miltus primenančiu apnašu ant ūglių viršūnių ir uogų. Vėliau apnašas tamsėja, pažeistos dalys silpsta, o uogos praranda kokybę ir gali tapti netinkamos vartoti.
Pastebėjus požymius, pirmiausia reikėtų iškirpti pažeistus ūglių galus, nukerpant žemiau matomos apnašo ribos, o atliekas išnešti iš sklypo. Tokios augalinės liekanos neturėtų keliauti į kompostą, nes ligos sukėlėjai gali išlikti ir vėliau vėl užkrėsti augalus.
Jei problema kartojasi, gali prireikti augalų apsaugos priemonių, parinktų pagal sezono laiką ir naudojimo instrukciją. Taip pat svarbu gerinti krūmo vėdinimą genėjimu, vengti laistymo ant lapų ir nepertręšti azotu, nes tanki, sultinga lapija sudaro palankias sąlygas grybams.
Antroje vasaros pusėje agrastus neretai puola ir voratinklinės erkės, kurių požymiai yra smulkios šviesios dėmelės ant lapų ir plonas voratinklis. Pažeisti lapai silpsta ir gali anksčiau nukristi, todėl krūmas prasčiau pasiruošia žiemai ir kitam sezonui.
Tokiu atveju padeda reguliarus stebėjimas, laiku pašalinamos stipriai pažeistos šakelės ir tinkamas drėgmės režimas, nes sausra dažnai didina erkių plitimo riziką. Jei užkrėtimas didelis, verta pasitarti su specialistais dėl konkrečiam uogakrūmiui tinkamų priemonių ir jų naudojimo laiko.
Leave a Reply