Kodėl rudenį sodiname pavasario žiedus?
Spalvingas pavasario gėlynas dažniausiai prasideda rudenį, kai į dirvą keliauja svogūninės gėlės. Daugeliui jų būtinas natūralus atšalimo laikotarpis, kad pavasarį susiformuotų žiedai, todėl vėlavimas neretai kainuoja visą sezoną.
Praktiškai saugiausias langas sodinimui yra rugsėjis ir spalis, kai žemė dar šilta, bet oro temperatūra jau krenta. Tuomet svogūnėliai spėja įsišaknyti iki įšalo, o tai tiesiogiai lemia žydėjimo gausą.
Ką verta sodinti rugsėjį?
Rugsėjį į gruntą dažniausiai sodinami krokai, narcizai, snieguolės ir kai kurios retesnės rūšys, kurios žydi labai anksti. Antroje mėnesio pusėje dažnai imami sodinti tulpės ir dekoratyviniai česnakai, kad svogūnėliai neperaugtų per šiltą laikotarpį.
Renkantis svogūnėlius svarbiausia jų kokybė: jie turi būti kieti, sausi, be pelėsio, minkštų vietų ar akivaizdžių pažeidimų. Kuo didesnis ir sveikesnis svogūnėlis, tuo daugiau šansų sulaukti stipraus augalo ir ryškaus žiedo.
Kaip sodinti, kad pavasarį nepritrūktų žiedų?
Vieta turėtų būti saulėta arba pusiau pavėsinga, o dirva – laidi vandeniui: užmirkimas yra viena dažniausių svogūninių gėlių žūties priežasčių. Jei žemė sunki ir molinga, ją verta pagerinti smėliu ar kompostu, kad vanduo neužsistovėtų.
Sodinimo gylis paprastai skaičiuojamas paprastai: duobutė turėtų būti maždaug tris kartus gilesnė nei svogūnėlio aukštis. Svogūnėlis dedamas smailiu galu į viršų, užpilamas žeme, lengvai suspaudžiamas ir vieną kartą palaistomas, jei dirva sausa.
Kad pavasarį nepažeistumėte dygstančių augalų, sodinimo vietą verta pasižymėti. Mulčias iš lapų ar žievės gali padėti per žiemą, tačiau jį geriausia berti tik prasidėjus pastovesniems šalčiams, kad neprovokuotų ankstyvo augimo.
Dažniausios klaidos, dėl kurių gėlynai nuvilia, yra per seklus sodinimas, per šlapia dirva, prasti svogūnėliai, netinkama vieta ir skubėjimas užmulčiuoti per anksti. Laikantis bazinių taisyklių, pavasarį dažniausiai atsilygina ir tulpės, ir krokai, ir narcizai.
Leave a Reply