Rudeniop daug kas skuba iškasti visus šakniavaisius, tačiau dalį jų galima palikti lysvėje ir derlių imti tada, kai jo labiausiai norisi – net žiemą. Svarbiausia suprasti, kurios daržovės ištveria šaltį, o kurioms rizika per didelė.
Ilgaamžiškumą lemia ne tik laikymo vieta, bet ir tai, kas patenka į dėžes jau nuimant derlių. Žiemai verta rinktis tik sveikus, gerai susiformavusius ir nepažeistus šakniavaisius, o įpjautus ar apgraužtus geriau suvartoti greičiau.
Jei daržoves planuojate laikyti, jas patartina kasti sausą dieną, kai žemė nėra šlapia ir lipni. Šakniavaisių geriau neplauti, o tik švelniai nukratyti žemes ir leisti apdžiūti, o lapiją pašalinti, kad mažiau garuotų drėgmė.
Kaip išlaikyti šakniavaisius iki pavasario
Patikimiausia vieta laikymui – vėsi, tamsi, nuo šalčio apsaugota patalpa, kur temperatūra artima keliems laipsniams šilumos. Šakniavaisiams svarbi ir drėgmė: per sausai laikomi jie greitai vysta, per drėgnai – lengviau pradeda pūti.
Praktinis sprendimas – dėžės su drėgnu smėliu: daržovės sluoksniuojamos taip, kad nesiliestų tarpusavyje. Smėlis mažina džiūvimą ir lėtina puvinio plitimą, jei vienas šakniavaisis vis dėlto pradėtų gesti.
Visų rūšių į vieną dėžę maišyti neverta, nes poreikiai skiriasi. Pavyzdžiui, morkoms ar burokėliams paprastai reikia didesnės drėgmės, o svogūnams svarbiausia sausas ir gerai vėdinamas laikymas, todėl jiems labiau tinka tinklai ar ažūrinės dėžės.
Kai derliaus daug, o rūsio vietos mažai, praverčia tradicinis kaupas. Jis įrengiamas laidžioje, neįmirkstančioje vietoje, daržovės perpilamos lengva žeme ar smėliu ir apšiltinamos šiaudais bei žemėmis, pasirūpinant apsauga nuo graužikų.
Ką galima palikti žiemoti lysvėje
Ne visos daržovės vienodai reaguoja į šaltį, todėl sprendimas palikti lysvėje turi būti apgalvotas. Patikimiausiai žiemą dirvoje išbūna šalčiui atsparūs šakniavaisiai, kuriuos galima išsikasti pagal poreikį, jei tik žemė nėra stipriai įšalusi.
Dažniausiai gerai žiemoja pastarnokai, šakninės petražolės, juodšaknės, salsifiai, taip pat krienai ir topinambai. Šioms daržovėms žemesnė temperatūra paprastai nėra problema, o lengvas šaltukas net gali paryškinti skonį.
Kitos daržovės lysvėje gali likti tik papildomai apsaugotos. Morkas ar ropinius augalus galima uždengti storu sluoksniu šiaudų, sausų lapų ar eglišakių, o prireikus naudoti ir daržo dangą, svarbiausia ją gerai pritvirtinti, kad neišnešiotų vėjas.
Su jautresniais šakniavaisiais rizika didesnė, ypač kai žiema permaininga. Didžiausią žalą dažnai daro ne vien tik šaltis, o temperatūros šuoliai, kai dirva tai įšąla, tai atitirpsta, todėl geriausia rinktis nuo vėjų apsaugotą, laidžią ir neužmirkstančią vietą.
Palikti dalį derliaus lysvėje patogu, nes sumažėja rudens darbų ir atsiranda galimybė turėti šviežių daržovių tuomet, kai daržas atrodo tuščias. Vis dėlto verta įvertinti konkrečios vietovės žiemos sąlygas ir kritulių kiekį, nes sėkmė kasmet gali skirtis.
Leave a Reply