Tulpių svogūnėlius geriausia sodinti rudenį, kai dirva jau atvėsta, bet dar nėra įšalusi. Dažniausiai tam tinkamiausias laikas būna nuo rugsėjo antros pusės iki spalio pabaigos, o šiltą rudenį darbus galima tęsti ir lapkritį.
Sodininkai pataria labiau nei kalendorių stebėti dirvos temperatūrą. Kai žemė siekia apie 10 laipsnių šilumos, svogūnėliai spėja įsišaknyti, tačiau nepradeda intensyviai leisti daigų, kurie vėliau nukenčia nuo šalčio.
Kam praverčia kiaušinių dėklas
Praktiškas būdas tulpių svogūnėlius pasodinti tvarkingai – panaudoti popierinį kiaušinių dėklą. Jis veikia kaip paruoštas šablonas: kiekviena įduba pažymi vietą vienam svogūnėliui, todėl nereikia atskirai matuoti atstumų.
Toks metodas ypač patogus, kai vienoje lysvėje sodinama kelios dešimtys tulpių ir norisi aiškaus rašto. Svogūnėliai, įdėti į įdubas, užpilant žeme mažiau pasislenka, todėl lengviau išlaikyti suplanuotą kompoziciją pagal spalvas, aukštį ar žydėjimo laiką.
Į žemę tinka tik nepadengto kartono dėklai, nes jie palaipsniui suyra dirvoje. Plastikinės ar putplasčio pakuotės netinka, nes nesuyra ir teršia aplinką.
Kaip sodinti, kad tulpės peržiemotų
Pirmiausia pasirinkite saulėtą vietą, kur po lietaus neužsistovi vanduo. Tulpės blogai pakelia ilgalaikę drėgmę, todėl geriausiai auga laidžioje, ne per sunkioje dirvoje.
Iškaskite duobę, atitinkančią dėklo dydį, o gylį pritaikykite svogūnėliams. Dažna taisyklė – sodinti maždaug dviejų ar trijų svogūnėlio aukščių gylyje, o stambesnėms tulpėms tai paprastai sudaro apie 10–15 centimetrų.
Prieš dedant į žemę, dėklo įdubų dugne verta padaryti skylutę ar įpjovą kryžiumi, kad šaknys greičiau prasiskverbtų į dirvą. Kartonui sudrėkus jis suminkštėja, tačiau papildomos angos augalams suteikia lengvesnį startą.
Svogūnėlius dėkite plokščiąja dalimi žemyn, o smailiu galu į viršų, tuomet užberkite puria žeme ir tik lengvai sulyginkite paviršių. Jei dirva visiškai sausa, galima vieną kartą palaistyti, tačiau rudenį perlaistymas dažnai skatina svogūnėlių puvimą.
Dažniausios klaidos ir apsauga nuo graužikų
Jei tulpės toje pačioje vietoje turėtų augti kelis sezonus, neverta užpildyti kiekvienos dėklo įdubos. Atstumas gali būti per mažas didesniems svogūnėliams, todėl geriau sodinti kas antrą vietą arba dėklą supjaustyti juostomis ir jas išdėlioti rečiau.
Verta pasižymėti lysvę kuoliuku arba užrašyti veisles, ypač jei sodinate skirtingas spalvas. Taip pavasarį bus paprasčiau suprasti, kur pasodintos konkrečios tulpės ir kaip suplanuoti tolimesnę gėlyno priežiūrą.
Nors kartonas atrodo kaip barjeras, jis neapsaugo nuo pelėnų, pelių ar kitų graužikų, kurie gali iškasti svogūnėlius. Jei tokia problema sode pasikartoja, patikimesnė išeitis – specialūs svogūnėlių krepšeliai arba smulkių akučių tinklas, netrukdantis augalui augti.
Leave a Reply