Vėsesnės naktys, dažnesni lietūs ir rūkai rudenį sukuria palankias sąlygas plisti grybelinėms vynmedžių ligoms. Jei šiuo laikotarpiu profilaktika atidedama, infekcija gali sugadinti vėlyvą derlių ir susilpninti krūmą prieš šalnas.
Rizika ypač išauga, kai krūmai sužėlę per tankiai ir blogai vėdinasi, o ant žemės paliekami nukritę lapai bei pažeistos uogos. Ant tokios augalinės masės patogenai lengvai peržiemoja ir pavasarį grįžta su didesne jėga.
Dažniausios rudeninės ligos
Viena pavojingiausių problemų yra pilkasis puvinys, kurį sukelia Botrytis cinerea. Jis pasireiškia pilku apnašu ant uogų, o pažeistos kekės greitai ima pūti, uogos trūkinėja ir infekcija persimeta į gretimus vaisius.
Kita dažna bėda yra miltligės, kurios gali pažeisti tiek lapus, tiek uogas. Ant augalo atsiranda balkšvas apnašas, lapai silpsta, o uogos gali nustoti augti ir skilti dar iki visiško sunokimo.
Kada ir kaip purkšti
Rudeninė apsauga paprastai planuojama po derliaus nuėmimo, bet dar prieš visišką lapų kritimą arba iškart po jo. Purkšti rekomenduojama sausą, nevėjuotą dieną, kai temperatūra yra teigiama, kad tirpalas tolygiai pasiskirstytų ir spėtų nudžiūti.
Profilaktikoje dažnai taikomi vario preparatai, kurie veikia kontaktiniu būdu ir mažina patogenų kiekį ant medienos bei pumpurų. Jei ankstesniais metais miltligė buvo smarkiai išplitusi, gali prireikti ir kitų augalų apsaugos priemonių, parenkamų pagal etiketę ir registracijas.
Ne mažiau svarbu ir krūmo praretinimas: pašalinus perteklinius lapus pagerėja oro cirkuliacija ir augalas greičiau išdžiūsta po lietaus. Tai sumažina laiką, kai lapų paviršius būna drėgnas, o būtent drėgmė dažnai lemia greitesnį sporų dygimą.
Ekologiškos priemonės ir tvarka
Rudenį pagrindas yra higiena: surinkti nukritusius lapus, sudžiūvusias ar supuvusias uogas, išpjauti pažeistus ūglius. Tokias liekanas saugiau pašalinti taip, kad jos netaptų žiemojimo vieta ligų sukėlėjams.
Ieškant švelnesnių sprendimų, sodininkai dažnai renkasi augalinius nuovirus, pavyzdžiui, asiūklio, kuris siejamas su augalo audinių stiprinimu. Taip pat naudojami česnako ar svogūno nuovirai, kurie dėl fitoncidų vertinami kaip papildoma priemonė profilaktikai.
Kai kur taikomas ir garstyčių įterpimas į dirvą prie krūmo, tikintis sumažinti patogenų aktyvumą viršutiniame sluoksnyje. Vis dėlto tokias namines priemones verta vertinti kaip pagalbines, o ne visišką pakaitalą, jei liga jau išplitusi.
Rudeniniai darbai yra investicija į kitų metų derlių: sutvarkyta aplinka, saikingas ir laiku atliktas purškimas bei tinkamas krūmo formavimas ženkliai sumažina infekcijų riziką pavasarį. Kuo mažiau patogenų paliekama žiemoti, tuo lengviau vynmedžiai startuoja naujame sezone.
Leave a Reply