Rudeninis kompostas – greitas startas pavasariui
Rudenį sode susikaupia daug organinių atliekų: nukritę lapai, nuvytusios daržovių liekanos, nugenėtos šakos. Vietoj deginimo ar išvežimo jas verta kompostuoti, nes taip gaunama maistinga dirvožemio gerinimo priemonė.
Rudeninis komposto krūvos formavimas turi privalumą: kol dar laikosi šiluma, mikroorganizmai pradeda skaidymo procesą. Žiemą jis sulėtėja, o pavasarį atsinaujina, todėl subrendusio komposto galima sulaukti gerokai anksčiau.
Kaip sluoksniuoti, kad neimtų pūti
Kompostui būtini keturi dalykai: oras, drėgmė, anglies ir azoto pusiausvyra. Todėl svarbu maišyti vadinamąsias rudas medžiagas, pavyzdžiui, sausus lapus ir smulkintas šakeles, su žaliomis, pavyzdžiui, šviežia žole ar daržovių atliekomis.
Komposteris turėtų stovėti ant grunto, o ne ant betono, kad nesikauptų vanduo ir būtų natūralus drenažas. Apačioje pravartu pakloti stambesnių šakų sluoksnį, o ant jo berti pakaitomis žalią ir rudą masę, periodiškai užpilant plonu žemių arba jau subrendusio komposto sluoksniu.
Per šlapi lapai ar stora šviežios žolės kepurė dažnai užspaudžia oro patekimą ir skatina puvimą. Jei atliekos šlapios, jas verta maišyti su sausesnėmis medžiagomis, pavyzdžiui, sausais lapais, smulkinta žieve ar šakelėmis, kad krūva išliktų puri.
Kokius lapus kompostuoti, o kurių vengti
Daugelio medžių ir krūmų lapai kompostui tinka, jei jie sveiki, be dėmių ir ligų požymių. Lapus naudinga smulkinti, nes smulki frakcija greičiau suyra ir mažiau linkusi sulipti į tankų, orui nepralaidų sluoksnį.
Ligotų augalų lapus ar kitas aiškiai pažeistas liekanas geriau pašalinti atskirai, nes buitiniame komposte ne visada susidaro pakankamai aukšta temperatūra, kad patikimai sunaikintų ligų sukėlėjus. Tai ypač aktualu, kai sode buvo paplitę grybiniai susirgimai.
Atsargiau reikėtų elgtis su juodojo riešutmedžio lapais, nes jie turi junginių, kurie gali slopinti dalies augalų augimą. Jei kyla abejonių, tokias atliekas geriau kompostuoti atskirai ir subrendusį kompostą naudoti ne daržams, o dekoratyviniams želdiniams.
Daržovių likučiai: kada tinka, o kada ne
Po derliaus nuėmimo likę stiebai, lapai ir šaknys dažnai yra vertinga žalia medžiaga kompostui, ypač jei jos susmulkintos. Stambesnius, lėčiau yrantįs likučius galima dėti arčiau apačios, kad pagerėtų krūvos struktūra ir ventiliacija.
Vis dėlto daržovių, kurios dažnai serga grybinėmis ligomis, liekanas verta įvertinti kritiškai. Jei augalai turėjo ryškių ligų požymių, saugiau jų nedėti į kompostą, kad pavasarį su kompostu infekcija negrįžtų į lysves.
Kaip išlaikyti šilumą iki žiemos
Komposto skaidymas greičiausias, kai krūvos viduje palaikoma šiluma, o masė nėra per sausa ar permirkusi. Praktinis orientyras paprastas: kompostas turi būti drėgnas kaip išgręžta kempinė, bet iš jo neturi varvėti vanduo.
Prieš šalčius krūvą galima pridengti kvėpuojančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, šiaudais ar sausa lapija. Plėvele sandariai dengti nereikėtų, nes be oro kompostas linkęs rūgti, o skaidymas sulėtėja.
Jei rudenį lietūs užsitęsia, padeda paprastas stogelis ar danga, kuri praleidžia orą, bet sumažina perteklinę drėgmę. Pastatytas saulėtesnėje vietoje komposteris dieną natūraliai šyla, tačiau tuomet svarbu stebėti, kad krūva neišsausėtų.
Leave a Reply