Spalį, kai daržo lysvės po derliaus nuėmimo ima tuštėti, dirvai dažnai labiausiai trūksta organinės medžiagos ir struktūros. Vienas paprasčiausių būdų ją atgaivinti iki pavasario yra pasėti žaliąsias trąšas, dar vadinamas posėliu.
Žaliosios trąšos greitai suformuoja žalios masės kilimą, kuris saugo dirvos paviršių nuo erozijos ir išplovimo, slopina piktžoles, o suirus augalinei masei papildomai didėja humuso atsargos. Tai ypač aktualu rudenį, kai dažnesni lietūs ir vėjas sparčiau ardo atvirą dirvą.
Kas tinka vėlyvam sėjimui
Spalį svarbiausia kriterijus yra dygimo greitis ir atsparumas vėsesnėms naktims. Kuo vėliau sėjama, tuo labiau verta rinktis rūšis, kurios sudygsta per 4–7 dienas ir sparčiai uždengia dirvos paviršių.
Daržuose tam dažniausiai pasirenkami aliejiniai ridikai, baltoji garstyčia, grikiai ir facelija. Šie augalai paprastai spėja suformuoti pakankamą antžeminę masę iki pirmųjų rimtesnių šalnų, o vėliau, priklausomai nuo žiemos, gali apšalti ir natūraliai virsti mulčiu.
Verta prisiminti sėjomainą: garstyčios ir aliejiniai ridikai priklauso bastutinių šeimai, todėl jų geriau nesėti ten, kur kitą sezoną planuojama auginti kopūstines daržoves. Tokiu atveju saugesnis pasirinkimas yra facelija arba grikiai, kurie padeda mažinti plikos dirvos laiką ir pritraukia naudingus vabzdžius, kol laikosi šiluma.
Kada rinktis ankštinius augalus
Jei spalis dar šiltas ir sėjama mėnesio pradžioje, galima svarstyti ir lėčiau dygstančius augalus, kuriems dažnai reikia maždaug iki dviejų savaičių. Dažniausiai pasirenkami ankštiniai, pavyzdžiui, vikiai, pašariniai žirniai, lubinai ar seradėlės.
Ankštiniai naudingi tuo, kad gyvena simbiozėje su gumbelinėmis bakterijomis ir gali padėti didinti dirvos azoto atsargas. Vis dėlto praktinis rezultatas priklauso nuo oro sąlygų ir augimo trukmės: kuo trumpesnės dienos ir vėsesnė dirva, tuo mažiau masės augalai spėja sukaupti iki žiemos.
Kaip sėti, kad posėlis pavyktų
Geriausia sėti į purią, dar šiltą ir drėgną dirvą, nelaukiant, kol ji atšals. Smulkias sėklas, tokias kaip garstyčių, facelijų ar grikių, dažniausiai pakanka sekliai įterpti su grėbliu, kad jų neišnešiotų vėjas ir neišplautų lietus.
Stambesnėms sėkloms pravartu skirti kiek gilesnį įterpimą, o po sėjos dirvą lengvai suspausti ir palaistyti, jei ruduo sausas. Pavasarį posėlį galima įterpti į dirvą, kompostuoti vietoje arba palikti kaip mulčią, priklausomai nuo daržo priežiūros įpročių ir planuojamų kultūrų.
Pastaraisiais metais sodininkystėje vis labiau akcentuojama dirvos gyvybingumo tema: mažesnis kasimas, daugiau organinės medžiagos, nuolatinė augalinė danga ir sėjomaina. Žaliosios trąšos rudenį yra vienas paprasčiausių sprendimų, padedančių šių principų laikytis net ir pasibaigus derliaus sezonui.
Leave a Reply