Vynuogių skynimas dar nereiškia sezono pabaigos: rudenį vynmedis kelias savaites kaupia maisto medžiagas šaknyse ir sumedėjusiuose ūgliuose, nuo kurių priklauso startas pavasarį. Jei krūmas paliekamas nusilpęs ar su ligų židiniais, kitąmet dažniau pasitaiko smulkesnės kekės ir prastesnė uogų kokybė.
Po derliaus pirmiausia verta apžiūrėti krūmą ir pašalinti sudžiūvusias, nulūžusias ar ligų požymių turinčias dalis. Ne mažiau svarbu sugrėbti nukritusius lapus ir supuvusias uogas, nes būtent ant jų dažnai peržiemoja grybinės ligos sukėlėjai, vėliau atsinaujinantys pavasarį.
Rudeninis tręšimas: ko vengti
Rudenį vynmedžio poreikiai skiriasi nuo pavasario, todėl azotu turtingos trąšos dažniausiai netinka. Azotas skatina naujus, minkštus ūglius, kurie iki šalčių nespėja sumedėti ir tampa jautresni nušalimui.
Po skynimo svarbesni kalis ir fosforas: kalis siejamas su atsparumu šalčiui ir audinių brendimu, o fosforas padeda šaknims ir energijos atsargų kaupimui. Jei dirva derlinga, persistengti nereikėtų, nes pertręšimas gali sutrikdyti natūralų augalo ritmą ir pabloginti pasirengimą žiemai.
Genėjimas ir apsauga nuo ligų
Dažna klaida yra radikalus formuojamasis genėjimas iškart po derliaus. Rudenį paprastai apsiribojama sanitariniu genėjimu, o pagrindinis formavimas dažniau paliekamas žiemos pabaigai arba labai ankstyvam pavasariui, kad būtų lengviau įvertinti peržiemojimą.
Po sanitarinio genėjimo, ypač jei vasarą matėsi miltligės ar kitų dėmių požymių, praktikoje taikomi profilaktiniai apsauginiai purškimai. Sode svarbu laikytis konkretaus produkto etiketės, saugos reikalavimų ir pasirinkti laiką, kai nebekenkia apdulkintojams.
Kaip paruošti vynmedį žiemai
Paskutinis etapas yra šaknų zonos apsauga, ypač jaunų krūmų ir jautresnių veislių. Didžiausia rizika kyla ne ūgliams, o šaknims ir skiepo vietai prie pat žemės, ypač per besnieges, bet šaltas žiemas.
Dažniausiai taikomas apkaupimas, supilant apie 20–30 centimetrų žemės kauburėlį aplink krūmo pagrindą, kad susidarytų izoliacinis sluoksnis. Šaltesnėse vietovėse papildomai naudojamos sausos lapijos, šiaudų ar agropluošto dangos, tačiau uždengti geriau po pirmų vėsesnių naktų, bet dar iki stipresnių šalčių.
Leave a Reply