Rudenį ir pavasarį sodinamos rožės gali puikiai prigyti, tačiau rezultatas dažnai priklauso ne nuo kalendoriaus, o nuo kelių veiksmų pirmosiomis valandomis po pasodinimo. Sodininkai dažniausiai suklysta tada, kai krūmas jau įkeltas į duobę: šaknys ir ūgliai ima džiūti, nors rožė, atrodytų, buvo palaistyta.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad plikomis šaknimis parduodamos rožės ypač jautrios išdžiūvimui. Jeigu ūgliai atrodo susiraukšlėję, matiniai, o žievė praradusi stangrumą, prieš sodinimą verta šaknis pamirkyti vandenyje, kad augalas atgautų turgorą. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki paros, priklausomai nuo būklės.
Dažniausia klaida po pasodinimo
Didžiausias pavojus slypi ne tik laistymo kiekyje, bet ir dirvožemio chemijoje. Pasodinus rožę į per stipriai patręštą ar druskomis prisotintą žemę, šaknys gali neįstengti pasisavinti vandens, net jei dirva drėgna. Tokiu atveju augalas ima vysti, o augimas gali sustoti ilgam.
Dėl šios priežasties ką tik pasodintų rožių nerekomenduojama iškart gausiai tręšti, ypač greitai veikiančiomis mineralinėmis trąšomis. Rizika padidėja ir tada, kai rožės sodinamos vietoje, kur prieš tai augo augalai, kuriems buvo skiriama daug trąšų, nes dirvoje gali būti likęs padidėjęs druskingumas.
Kaip paruošti vietą rožėms
Rožėms labiausiai tinka saulėta vieta, tačiau jos gali augti ir lengvame pusšešėlyje, jeigu per dieną gauna bent apie 5 valandas šviesos. Dirva turėtų būti puri ir laidi vandeniui, idealiai tinka priemolis, nes jis geriau sulaiko drėgmę ir tolygiau ją atiduoda šaknims.
Jeigu žemė labai lengva ir smėlinga, ją verta pagerinti įmaišant sunkesnės žemės ar molio priemaišų. Taip sumažinama rizika, kad vanduo po laistymo ar lietaus pernelyg greitai nutekės, o jaunos šaknys liks be pastovios drėgmės.
Pasodinimo technika ir apsauga
Sodinant svarbu, kad šaknys duobėje nebūtų užlenktos, o žemė aplink jas būtų gerai suspausta, nes oro kišenės trukdo šaknims kontaktuoti su drėgna dirva. Po pasodinimo rožę reikėtų gausiai palaistyti, o jei oras sausas ir vėjuotas, drėgmės praradimas per ūglius gali būti didesnis nei tikimasi.
Rudenį pravartu iškart supilti nedidelį žemių kauburėlį aplink krūmą, kad sumažėtų išdžiūvimo rizika ir augalas būtų apsaugotas nuo temperatūros svyravimų. Esant stipresniems šalčiams, rekomenduojama naudoti orui laidžią žieminę agroplėvelę ar agrodangą, tačiau vengti nelaidžios plėvelės, kuri skatina iššutimą.
Praktika rodo, kad kruopščiai paruošta vieta, saikingas požiūris į tręšimą ir dėmesys drėgmės balansui pirmaisiais etapais dažnai lemia daugiau nei brangus sodinukas. Jei rožė po pasodinimo „stovi vietoje“, verta įvertinti ne tik laistymą, bet ir tai, ar dirva nėra per stipriai prisotinta trąšų.
Leave a Reply