Kodėl spalį verta kirpti atsargiai?
Rudenį daržininkai dažnai apsiriboja lapų grėbimu ir augalų paruošimu šalčiui, tačiau sekatorius irgi gali praversti. Vis dėlto spalis nėra metas drastiškai formuoti visus krūmus ar medžius, nes nauji ūgliai gali nespėti sumedėti ir nušalti.
Svarbiausia taisyklė šiuo laikotarpiu yra sanitarinis ir tvarkomasis genėjimas. Dažniausiai pakanka pašalinti nudžiūvusias, ligų pažeistas, nulūžusias ar besitrinančias šakas, taip sumažinant infekcijų riziką per žiemą.
Genėjimui geriausia rinktis sausą, giedrą dieną, kai nenumatomi artimi stipresni šalčiai. Pjūviai turi būti švarūs, todėl įrankius verta dezinfekuoti, o storas žaizdas palikti ramybėje, kad augalas natūraliai užsitrauktų.
Krūmai, kuriems spalis tinka
Iš uogakrūmių rudenį dažnai tvarkomos rudeninės, pakartotinai derančios avietės. Po derliaus jų ūgliai paprastai nupjaunami beveik prie pat žemės, kad kitą sezoną augalas leistų naujus, derančius stiebus.
Gervuogėms, ypač bespyglėms veislėms, rudenį paprastai šalinami jau derėję dvimečiai ūgliai, paliekant šių metų stiebus kitų metų derliui. Serbentams ir agrastams spalį dažniau tinka lengvas praretinimas ir sanitarinis tvarkymas, kai pašalinamos seniausios, tamsios šakos ir pažeisti ūgliai.
Iš dekoratyvinių krūmų rudenį dažniau apsiribojama kosmetika: pašalinami peržydėję žiedynai, patrumpinamos ypač ilgos šakos, kurias gali išlaužyti šlapias sniegas ar vėjas. Pavyzdžiui, budlėjoms ir kai kurioms hortenzijoms stipresnis formavimas paprastai paliekamas pavasariui.
Jei levandos po vasaros nebuvo apkarpytos, spalio pradžioje dar galima nupjauti sausus žiedynstiebius su nedideliu žalios dalies kiekiu. Svarbu nekirpti giliai į sumedėjusią dalį, nes tokios žaizdos sunkiau gyja, o augalas pavasarį lėčiau atželia.
Daugiamečiai augalai ir medžiai: kada geriau sustoti?
Daugiamečiai augalai, kurių antžeminė dalis parudavo ir nunyko, dažnai tvarkomi rudenį. Tokiems augalams kaip melsvės, bijūnai ar kai kurie vilkdalgiai nudžiūvusių lapų pašalinimas padeda sumažinti puvinių, grybelinių ligų ir kenkėjų žiemojimo vietų.
Jurginams ar kanoms po pirmų šalnų, kai antžeminė dalis pajuoduoja, dažnai paliekami trumpesni stiebai, o šakniagumbiai iškasami ir per žiemą laikomi vėsiai. Tai leidžia išsaugoti augalus iki kito sezono, ypač jei žiemos būna permainingos.
Vaismedžiams, tokiems kaip obelys ar kriaušės, spalį dažniausiai rekomenduojamas tik sanitarinis genėjimas. Stipresnis lajos formavimas paprastai atidedamas iki vėlyvos žiemos ar ankstyvo pavasario, kai aiškiau matoma šakų struktūra ir mažesnė rizika skatinti nereikalingą augimą.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su augalais, kurių žiediniai pumpurai formuojasi ant pernykščių ūglių. Dėl to rudeninis genėjimas gali reikšti, kad pavasarį tiesiog neliks žiedų, nors pats augalas peržiemos.
Rožėms rudenį dažniausiai nerekomenduojamas stiprus kirpimas, nes tai gali paskatinti vegetaciją ir susilpninti augalą prieš šalčius. Dekoratyvinės žolės taip pat paprastai paliekamos iki pavasario, nes jų antžeminė dalis padeda apsaugoti kerą nuo šalčio ir perteklinės drėgmės.
Praktinė taisyklė paprasta: jei nesate tikri, ar augalas žydi ant šių metų, ar ant pernykščių ūglių, rudenį geriau apsiriboti sanitariniu tvarkymu. Taip sumažinsite klaidų tikimybę ir pavasarį turėsite daugiau galimybių koreguoti formą.
Leave a Reply