Kodėl žolelės žūsta žiemą?
Daugelis mano, kad vazonines žoleles pražudo vien šaltis, tačiau dažniau jas pakerta šaknų gumulo peršalimas ir išdžiūvimas. Vazonas atšąla greičiau nei gruntas, o įšalusi žemė nebeleidžia augalui pasisavinti vandens.
Ypač pavojinga, kai vazonai stovi tiesiai ant betono ar plytelių: apačia veikia kaip šalčio akumuliatorius. Net ir atsparios daugiametės žolelės tokiomis sąlygomis gali žūti per kelias atšalimo bangas.
Žiemą dažnas reiškinys yra fiziologinė sausra, kai vėjas ir sausa šalto oro masė išgarina drėgmę iš lapų ir stiebų. Tuo metu šaknys įšalusioje žemėje vandens pasiimti nebegali, todėl augalas išdžiūsta, nors aplinkui gali būti sniego.
Ką galima palikti balkone?
Ne visos rūšys vienodai pakelia žiemą, todėl pirmas žingsnis yra įvertinti, kas auga vazone. Paprastai geriausiai peržiemoja daugiametės ir atsparesnės žolelės, o šilumamėgės dažniau nukenčia net ir lengvose šalnose.
Jei žolelė visą vasarą augo mažame „parduotuviniame“ vazone, rizika išauga: mažas žemės kiekis įšąla greičiau, be to, šaknys dažnai būna susispaudusios. Prieš atšalimą verta persodinti į didesnį vazoną arba bent jau papildyti žeme, kad šaknys turėtų daugiau izoliacijos.
Jeigu balkonas atviras ir vėjuotas, apsauga tampa dar svarbesnė. Vėjas žiemą ne tik atšaldo, bet ir sausina, todėl jautresnius augalus dažnai geriau perkelti arčiau sienos, kur temperatūra būna stabilesnė.
Triukai, kurie dažniausiai suveikia
Svarbiausia yra izoliuoti vazoną nuo šalčio iš apačios ir šonų. Praktikoje tai reiškia, kad vazoną verta pakelti nuo plytelių ir pastatyti ant izoliacinės medžiagos, kad šaknų gumulas neperšaltų nuo grindinio.
Kitas žingsnis yra apsauga nuo vėjo ir staigių temperatūros svyravimų, kurie ypač pavojingi pereinamuoju laikotarpiu. Paprastas užuovėjos sprendimas dažnai duoda daugiau naudos nei bandymas stipriai šildyti ar per daug sandariai apvynioti.
Laistymas žiemą taip pat svarbus, tik turi būti teisingas: per šalčius laistyti nereikia, bet atšilus ir esant dienai be įšalo simbolinis sudrėkinimas gali apsaugoti nuo išdžiūvimo. Žemė neturi būti šlapia, nes tuomet didėja šaknų pažeidimų rizika, tačiau visiškas išdžiūvimas taip pat pavojingas.
Galiausiai verta prisiminti, kad ramybės būsena nereiškia, jog augalas nebegyvas. Pavasarį daugiametės žolelės dažnai atželia vėliau, todėl neskubėkite jų nurašyti, jei kovo ar balandžio pradžioje dar nematyti naujų ūglių.
Leave a Reply