Eleborai (dar vadinamos kalėdinėmis rožėmis) gali žydėti rudenį ir žiemą, o palankiomis sąlygomis – džiuginti žiedais net iki pavasario. Tačiau šalčiui smogus neretai atrodo, kad augalas staiga suvyto.
Kaip rašo portalas „Deccoria“, toks „nuvytimas“ dažniausiai nėra nušalimo požymis. Tai natūrali eleborų apsauginė reakcija, padedanti augalui išgyventi minusinę temperatūrą.
Krintant temperatūrai žemiau nulio, eleborai iš žiedų ir stiebų ląstelių „perkelia“ vandenį į tarpląstelines ertmes ir šaknų kryptimi. Taip audiniai apsaugomi nuo pažeidimų, kurie galėtų atsirasti vandeniui užšąlant ir plečiantis.
Kai oras atšyla ir temperatūra vėl tampa teigiama, ledas tarpląstelinėse ertmėse ištirpsta, vanduo grįžta į ląsteles, o augalas per kelias valandas atgauna stangrumą. Dėl to patariama skubotai nekarpyti ūglių per šalnas – eleborų būklę geriausia vertinti po atlydžio.
Kodėl eleborai atrodo nuvytę per šalčius?
Laikinai suglebę žiedai ir stiebai dažniausiai reiškia, kad ląstelės neteko dalies vandens ir prarado stangrumą. Tai eleborams leidžia sumažinti riziką, kad užšąlęs vanduo pažeis audinius.
Be to, ląstelių sultys tuo metu tampa labiau koncentruotos: didesnė cukrų ir mineralinių druskų koncentracija mažina užšalimo tašką. Dėl šio mechanizmo eleborai gali atlaikyti net ir labai žemas temperatūras, minima, kad augalas gali išgyventi artimą maždaug -30 laipsnių šaltį.
Vis dėlto absoliučios garantijos nėra – ypač sudėtingos sąlygos susidaro, kai spaudžia stiprus šaltis, bet nėra sniego. Tuomet lapai ir žiediniai stiebai gali nukentėti labiau, todėl verta pasirūpinti papildoma apsauga.
7 dalykai, kurie padeda eleborams gausiai žydėti
Norint, kad eleborai gausiai žydėtų per rudenį ir žiemą, svarbiausia parinkti tinkamą vietą ir laikytis kelių priežiūros taisyklių. Pirmas žingsnis – pusiau pavėsinga arba pavėsinga, nuo vėjo apsaugota vieta.
Eleborams tinka vietos po lapuočių medžiais ar krūmais: vasarą ten daugiau pavėsio, o žiemą, nukritus lapams, augalai gauna daugiau šviesos. Išimtimi minimas korsikinis eleboras (Helleborus argutifolius), kuriam reikia šviesesnės vietos.
Antra, eleborams patinka derlinga, humusinga ir vandeniui laidi dirva, kurioje drėgmė būtų vidutinė. Taip pat pabrėžiama, kad joms tinka neutralios arba silpnai šarminės reakcijos žemė, dažnai – turtingesnė kalcio.
Trečia, verta pagalvoti apie kaimynystę: eleborai gali gražiai augti greta žieminio erančio (Eranthis hyemalis) ar kvapniojo našlaičio (Viola odorata), nes šių augalų poreikiai panašūs. Iš krūmų minimi, pavyzdžiui, geltonžiedis sedulas (Cornus officinalis), paprastasis lazdynas ar paprastoji alyva – jei tik žemė po jų laja nėra perdžiūvusi.
Ketvirta, praverčia pasirinkti tinkamas veisles. Nurodoma, kad tradiciškai eleborai žydi lapkritį, gruodį ir sausį, bet, priklausomai nuo oro ir auginimo sąlygų, gali puošti iki balandžio. Kai kurios veislės, pavyzdžiui, „Praecox“, gali pradėti žydėti dar rugsėjį ar spalį ir tęsti iki metų pabaigos, taip pat minimos atsparesnės „Jacob Classic“ ir „Joel“.
Penkta, per šaltas, bet besnieges žiemas eleborus verta pridengti spygliuočių šakomis. Aplink augalą galima užberti sluoksnį pušų žievės, nukritusių lapų ar šiaudų.
Šešta, augalus rekomenduojama genėti vėlyvą žiemą – taip žiedai geriau matosi, o pats augalas gali būti sveikesnis, nes grybinės ligos dažnai vystosi pernykščiuose lapuose. Kartu pabrėžiama nekarpyti per anksti, kad augalas nenusilptų.
Jei pastebimi pažeisti lapai, juos patariama pašalinti ir išnešti iš gėlyno. Taip pat primenama, kad eleborai yra nuodingi, todėl dirbant su jais verta mūvėti apsaugines pirštines.
Kada ir kuo tręšti kalėdines rožes?
Eleborus siūloma tręšti 2–3 kartus per metus: rudenį (rugsėjį–spalį arba lapkričio pradžioje, prieš žydėjimą) ir ankstyvą pavasarį, kai žydėjimas baigiasi. Dažniausiai rekomenduojamos organinės trąšos – subrendęs kompostas, biohumusas ar granuliuotas mėšlas.
Taip pat galima papildomai pabarstyti ragų drožlių ar kiaušinių lukštų. Jei pasirenkamos mineralinės trąšos, nurodoma, kad jose turėtų būti mažiau azoto, o daugiau kalio ir fosforo.
Dar viena svarbi detalė – eleborai vazonuose peršąla greičiau nei augantys grunte. Todėl atšalus verta sekti prognozes ir prireikus vazonus perkelti į labiau užuovėjinę vietą prie namo sienos ar iš anksto apšiltinti, pavyzdžiui, pastačius ant putplasčio ir apvyniojus burbuline plėvele, žiemine agroplėvele, džiutu ar šiaudiniu kilimėliu.
Leave a Reply