CP v2

Author: admin

  • Žabos ar rupūžės sode? Tai ženklas, kad jūsų aplinka sveika – bet yra viena rimta rizika

    Žabos ar rupūžės sode? Tai ženklas, kad jūsų aplinka sveika – bet yra viena rimta rizika

    Žabų ar rupūžių pasirodymas sode daugeliui atrodo tik atsitiktinis gamtos epizodas, tačiau ekologiniu požiūriu tai dažnai yra svarbus signalas. Varliagyviai itin jautrūs vandens ir dirvožemio taršai, todėl jų buvimas paprastai rodo, kad aplinka yra palankesnė gyvybei ir mažiau paveikta agresyvios chemijos.

    Lietuvoje sodybų ir sodų aplinkoje dažniausiai sutinkamos rudosios varlės, o šalia tvenkinių ar kūdrų gali pasitaikyti ir vandens varlių. Iš rupūžių dažna viešnia būna pilkoji rupūžė, gebanti prisitaikyti prie žmogaus pakeistos aplinkos. Varliagyvius lengviausia pastebėti sutemus arba po lietaus, kai jie aktyviau juda ieškodami maisto.

    Varliagyviai sodininkams vertingi kaip natūralūs kenkėjų kontrolės pagalbininkai. Jie minta šliužais ir sraigėmis, įvairiais vabzdžiais, taip pat uodais, musėmis, amarais ir kitais augalams kenkiančiais bestuburiais. Dėl tokios mitybos jie gali sumažinti poreikį naudoti insekticidus, ypač mažesniuose daržuose ir šiltnamių prieigose.

    Kartu jų nebuvimas kartais irgi pasako daug. Jei sode nuolat sausa, nėra pavėsio, o veja ir lysvės prižiūrimos itin intensyviai, varliagyviams gali nebelikti nei slėptuvių, nei drėgmės, nei maisto. Priežastimi gali būti ir pesticidai ar kitos augalų apsaugos priemonės, kurios varliagyviams pavojingos tiek tiesiogiai, tiek per užterštą vandenį.

    Kaip pritraukti varliagyvius

    Norint sudaryti palankias sąlygas, svarbiausias veiksnys yra drėgmė ir slėptuvės. Idealu, jei sklype yra kūdra, tvenkinys ar bent nedidelė vandens talpa su lėkštais krantais, kad gyvūnai galėtų saugiai įlipti ir išlipti. Tačiau net ir be vandens telkinio padeda pavėsingos, drėgnos vietos bei tankesni augalai, po kuriais galima pasislėpti dieną.

    Praktiškai tai reiškia mažiau sterilaus sodo ir daugiau natūralių kampų. Varliagyviai noriai slepiasi po akmenimis, šakomis, lapų krūvomis ar tankesnėse daugiamečių augalų keruose, todėl verta palikti ramesnę sklypo dalį, kur rečiau šienaujama ir mažiau trikdoma. Toks sprendimas dažnai naudingas ir apdulkintojams bei kitiems naudingiems sodo gyventojams.

    Rimta rizika, apie kurią pamirštama

    Varliagyvių gausėjimas sode nereiškia, kad galima pamiršti atsargumą. Europos aplinkosaugos institucijos pabrėžia, kad varliagyviai ypač nukenčia nuo kelių eismo migracijų metu, o jų populiacijoms grėsmę kelia buveinių nykimas ir vandens telkinių kokybės blogėjimas. Todėl, jei netoliese yra kelias, verta pagalvoti apie saugesnius praėjimus ar bent jau vengti vakarinio važiavimo per teritorijas, kur jie migruoja.

    Dar vienas svarbus aspektas yra cheminių priemonių naudojimas. Net ir teisėtai įsigyti produktai, netinkamai dozuojami ar naudojami per dažnai, gali paveikti varliagyvių odą ir vandens telkinius, kuriuose vystosi buožgalviai. Sodininkystėje vis dažniau akcentuojama integruota kenkėjų kontrolė, kai pirmiausia pasirenkamos prevencinės ir mechaninės priemonės, o chemija naudojama tik kraštutiniu atveju.

    Galiausiai, varliagyviai yra laukiniai gyvūnai, todėl jų geriausia neliesti ir neperkelti be būtinybės. Jei sode atsirado žabų ar rupūžių, dažniausiai užtenka sudaryti joms ramią, drėgną ir saugią aplinką, o jos pačios prisidės prie natūralesnės sodo pusiausvyros.

    Šaltiniai:
    https://www.eea.europa.eu/en/topics/in-depth/biodiversity/amphibians
    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:31992L0043
    https://www.iucnredlist.org/search?query=Bufo%20bufo&searchType=species

  • Bosacka įspėja: populiarūs izotonikai slepia priedus, o natūrali alternatyva yra virtuvėje

    Bosacka įspėja: populiarūs izotonikai slepia priedus, o natūrali alternatyva yra virtuvėje

    Paruošti izotoniniai gėrimai parduotuvėse tampa vis populiaresni tarp sportuojančių ir aktyviai laiką leidžiančių žmonių. Jie patrauklūs dėl skonio, ryškių spalvų ir patogios pakuotės, tačiau mitybos specialistai primena, kad tokie gėrimai ne visada yra geriausias pasirinkimas kasdieniam vartojimui.

    Žurnalistė ir visuomenininkė Katarzyna Bosacka socialiniuose tinkluose atkreipė dėmesį į dažną reiškinį: dalis „sportinių“ gėrimų atrodo lengvi ir mažai kaloringi, bet sudėtyje turi įvairių maisto priedų. Jos teigimu, vartotojai neretai perka pasikliaudami užrašu apie hidrataciją, neįsigilinę į etiketę.

    „Spalvotas izotonikas gali atrodyti nekaltai, bet etiketėje dažnai rasite priedų, kurių kasdien tikrai nereikia“, – sakė Katarzyna Bosacka.

    Viena iš jos minimų sudedamųjų dalių yra sintetinis mėlynas dažiklis E133, dar vadinamas briliantine mėlyna. Europos Sąjungoje jis leidžiamas, tačiau, kaip ir kitų dažiklių atveju, svarbus bendras mitybos kontekstas ir suvartojami kiekiai, ypač kai gėrimai geriami reguliariai.

    Bosacka kaip paprastesnę alternatyvą įvardija pomidorų sultis, kurios, pasak jos, gali veikti kaip natūralus izotonikas. Pomidoruose natūraliai yra kalio, o sultyse neretai būna ir natrio, todėl jos gali padėti atkurti elektrolitų balansą po prakaitavimo, ypač karštomis dienomis.

    Pomidorų sultys išsiskiria ir tuo, kad paprastai neturi pridėtinio cukraus, kuris dalyje sportinių gėrimų vis dar naudojamas skoniui pagerinti. Sveikatos institucijos pabrėžia, kad laisvųjų cukrų perteklius siejamas su didesne antsvorio ir dantų ėduonies rizika, todėl verta rinktis gėrimus, kuriuose jų mažiau.

    Pomidorų produktuose taip pat yra antioksidanto likopeno, siejamo su širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad likopenas iš termiškai apdorotų pomidorų produktų dažnai pasisavinamas geriau nei iš šviežių pomidorų, todėl sultys ar tyrės gali būti praktiškas pasirinkimas.

    Vis dėlto specialistai primena, kad izotoniniai gėrimai turi aiškią paskirtį: jie labiausiai reikalingi ilgesnio ir intensyvesnio krūvio metu, kai gausiai prakaituojama, o su prakaitu netenkama skysčių ir elektrolitų. Kasdieniam troškulio malšinimui dažniausiai pakanka vandens, o papildomus gėrimus verta rinktis pagal situaciją ir sveikatos būklę.

    Renkantis pomidorų sultis svarbu atkreipti dėmesį į etiketę: geriausia rinktis be pridėtinio cukraus, o druskos kiekį vertinti individualiai, ypač jei ribojate natrį dėl padidėjusio kraujospūdžio. Jei po fizinio krūvio norisi greito ir paprasto sprendimo, pomidorų sultys gali būti viena iš racionalių alternatyvų saldesniems sportiniams gėrimams.

    Šaltiniai:
    https://www.who.int/publications/i/item/9789240046429
    https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/2818
    https://ods.od.nih.gov/factsheets/Lycopene-HealthProfessional/
    https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK537318/

  • Prancūzijos ambasadorė Ukmergėje: aptarė prancūzų kalbos mokymą, kultūrą ir naujas iniciatyvas

    Ukmergės rajono savivaldybėje balandžio 17 dieną lankėsi Prancūzijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Lucie Stepanyan. Vizito metu savivaldybėje aptartos temos, susijusios su švietimu, kultūra ir vietos bei Prancūzijos institucijų bendradarbiavimo galimybėmis.

    Kartu su ambasadore į Ukmergę atvyko Prancūzijos ambasados ir Prancūzų instituto atstovai, dirbantys kultūros, švietimo, komunikacijos ir ekonominio bendradarbiavimo srityse. Savivaldybėje svečiai susitiko su meru Dariumi Varnu, vicemeru Eugenijumi Kuodeliu, administracijos direktore Inga Pračkaile bei kitais savivaldybės ir švietimo įstaigų atstovais.

    Susitikime daug dėmesio skirta prancūzų kalbos mokymo galimybėms Ukmergės rajone ir realioms priemonėms, kurios padėtų didinti mokinių motyvaciją rinktis antrąją užsienio kalbą. Taip pat kalbėta apie kultūrinių ryšių stiprinimą ir bendras iniciatyvas, kurios galėtų apimti edukacinius renginius, partnerystes tarp įstaigų bei bendruomenės įtraukimą.

    Pasak savivaldybės atstovų, vizitas vertinamas kaip galimybė tiksliau įsivardyti prioritetus ir ieškoti praktinių sprendimų, kurie būtų naudingi vietos švietimo ir kultūros ekosistemai. Tikimasi, kad tiesioginis dialogas su ambasados ir Prancūzų instituto komanda padės lengviau planuoti ateities projektus bei stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

    Prancūzų kalba Lietuvoje išlieka viena svarbiausių Europos Sąjungos darbo kalbų, todėl savivaldybės ir švietimo įstaigų pastangos plėsti jos mokymą dažnai siejamos ne tik su kultūriniu pažinimu, bet ir su ilgalaikėmis studijų bei karjeros galimybėmis. Tokie vizitai regionuose paprastai orientuoti į konkrečių kontaktų užmezgimą ir tęstinį darbą su mokyklomis, bibliotekomis ir kultūros organizacijomis.

    Šaltiniai:
    https://www.ukmerge.lt/

  • Socialinė parama ir pensijų išmokos: kodėl apie gautas sumas savivaldybei būtina pranešti per mėnesį

    Ukmergės rajono savivaldybės administracija primena, kad piniginę socialinę paramą gaunantys gyventojai per vieną mėnesį turi informuoti apie materialinės padėties pasikeitimus ar naujai atsiradusias aplinkybes. Tai aktualu visais atvejais, kai pokyčiai gali turėti įtakos teisei į paramą ar jos dydžiui.

    Pareiga pranešti galioja ir tuomet, kai gyventojas gauna išmokas iš pensijų kaupimo bendrovių. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios išmokos dažnu atveju vertinamos kaip asmens ar šeimos pajamos ir turtas, todėl gali keisti socialinės paramos skyrimo sąlygas.

    Kada būtina informuoti?

    Savivaldybė nurodo, kad apie iš pensijų kaupimo bendrovių gautas išmokas reikia pranešti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų gavimo. Tas pats taikoma ir kitiems finansiniams pokyčiams, pavyzdžiui, naujoms pajamoms, turto įsigijimui ar kitoms reikšmingoms aplinkybėms.

    Gyventojai taip pat primenami, kad kiekvienas asmuo atsako už pateiktų duomenų teisingumą. Laiku neinformavus apie pasikeitusią finansinę situaciją, teisė į paramą gali būti nustatyta neteisingai, o vėliau tai gali sukelti pareigą grąžinti permokėtas sumas.

    Kas nutinka nepranešus laiku?

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad netekus teisės į socialinę pašalpą ar būsto šildymo išlaidų kompensaciją, gali būti prarandamos ir susijusios lengvatos. Pavyzdžiui, kartu gali nebelikti teisės į daugiabučio namo atnaujinimui paimto kredito ir palūkanų apmokėjimą.

    Jei apie gautas išmokas ar kitus pasikeitimus nepranešama laiku, gali susidaryti ne tik piniginės socialinės paramos, bet ir kredito bei palūkanų apmokėjimo permokos. Savivaldybė pabrėžia, kad susidariusios permokos teisės aktų nustatyta tvarka yra išieškomos.

    Išimtys ir socialinės paslaugos

    Taip pat pažymima, kad ne visos išmokos automatiškai įskaitomos vertinant teisę į paramą. Savivaldybė nurodo, jog tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai išmokos skiriamos dėl sunkios ligos, negalios ar paliatyviosios pagalbos poreikio, jos gali būti neįtraukiamos į vertinimą.

    Be to, pensijų kaupimo bendrovių išmokos vertinamos ir nustatant asmens ar šeimos finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas. Todėl informacijos pateikimas laiku svarbus ne tik dėl pašalpų ar kompensacijų, bet ir dėl sprendimų, susijusių su socialinių paslaugų apmokėjimu.

    Kilus klausimų dėl konkrečios situacijos, savivaldybė kviečia kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. Įstaiga ragina gyventojus nedelsti ir apie pokyčius pranešti laiku, kad būtų išvengta permokų ir vėlesnių finansinių įsipareigojimų.

    Šaltiniai:
    https://www.ukmerge.lt/naujienos/del-pareigos-informuoti-apie-gautas-ismokas

  • Ispanija rekordiškai pripažino užsienio gydytojų diplomus: ar tai iš tiesų užlopytų spragas?

    Ispanija rekordiškai pripažino užsienio gydytojų diplomus: ar tai iš tiesų užlopytų spragas?

    Ispanija 2025 metais pripažino 65 319 užsienyje įgytų universitetinių diplomų – tai sudarė 76,3 proc. visų tais metais priimtų akademinio pripažinimo sprendimų. Tokius duomenis pateikė Mokslo, inovacijų ir universitetų ministerija.

    Iš visų pripažintų diplomų rekordinę dalį sudarė medicinos kryptis: 30 303 sprendimai buvo susiję su gydytojų kvalifikacija. Ministerijos vertinimu, tai rodo, kad atnaujinta pripažinimo sistema pirmiausia tapo sveikatos apsaugos sektoriaus „greitosios pagalbos“ priemone.

    Medikai dominuoja pripažinimuose

    Ministerijos ataskaita rodo, kad gydytojai sudarė beveik 80 proc. profesinių kategorijų pripažinimų. Kitų sveikatos sričių rodikliai buvo gerokai mažesni: slaugos diplomai siekė 8,1 proc., sveikatos psichologų – 3,1 proc., kineziterapeutų – 2,1 proc.

    Ispanijos valdžia pabrėžia, kad sparčiau judantis diplomų pripažinimas yra ir teisingumo, ir ekonominio efektyvumo klausimas, nes ilgai laukti sprendimų turintys specialistai negali legaliai dirbti pagal profesiją. Ministerija skelbia, kad 2024 metų spalį–2026 metų kovą nebaigtų bylų skaičius sumažėjo nuo 122 890 iki 72 337, tai yra 41,1 proc.

    „Migracija yra ekonomikos variklis, žinių variklis ir socialinės transformacijos variklis. Todėl esame įsipareigoję ir imigrantų statuso sureguliavimui, ir akreditavimo sistemos gerinimui“, – sakė mokslo, inovacijų ir universitetų ministrė Diana Morant.

    Ar problema tikrai gydytojų trūkumas?

    Vis dėlto dalis medikų bendruomenės ragina neapsigauti vien skaičiais. Madrido oficialiosios gydytojų kolegijos (ICOMEM) prezidentas Manuelis Martínez-Sellés teigia, kad paklausą didina gyventojų senėjimas, lėtinių ligų augimas ir paslaugų plėtra, tačiau ilgalaikę įtampą palaiko ir planavimo spragos.

    Jo vertinimu, vien diplomų pripažinimo didinimas neturėtų tapti pretekstu atidėti kitas reformas, nes reali problema dažnai slypi darbo sąlygose. Ispanijoje jau ne vienerius metus diskutuojama apie krūvius, neapmokamus viršvalandžius, sezoninį įdarbinimą ir atlygio konkurencingumą, dėl kurių dalis vietos specialistų pasirenka emigraciją.

    „Jeigu siūlomos sąlygos būtų tinkamos, gydytojų trūkumo problemos nebūtų“, – sakė Manuelis Martínez-Sellés.

    ICOMEM vadovas pripažįsta, kad užsienio gydytojų įdarbinimas gali sumažinti įtampą trumpuoju laikotarpiu, ypač regionuose, kuriuose trūkumas kritinis. Tačiau jis pabrėžia, kad tai savaime nėra struktūrinis sprendimas, jeigu paraleliai nesprendžiami darbo organizavimo ir ilgalaikio personalo planavimo klausimai.

    Daugiausia pripažinimų – iš Lotynų Amerikos

    Ataskaitoje nurodoma, kad didžioji dalis teigiamų sprendimų tenka Lotynų Amerikos šalims. Kolumbija pagal palankius sprendimus išsiskiria 16 924 atvejais, po jos rikiuojasi Venesuela, Kuba ir Argentina.

    Ekspertų teigimu, procesą palengvina bendra kalba ir tai, kad procedūras galima pradėti nuotoliniu būdu, dar negyvenant Ispanijoje. Tai leidžia kandidatams greičiau planuoti persikėlimą ir darbo paieškas, o regionams – greičiau tikėtis papildomų rankų.

    Tuo pat metu dalis visuomenės kelia klausimą dėl standartų kartelės, kai diplomai atkeliauja iš skirtingų švietimo sistemų. Medikų atstovai akcentuoja, kad būtent pripažinimo procedūros ir turi užtikrinti reikiamą skaidrumą bei lygiavertiškumą, o diskusija turėtų koncentruotis į procedūrų kokybę, o ne į specialistų kilmę.

    Ispanijos valdžia skelbia, kad iki 2027 metų sieks įtvirtinti vienodą šešių mėnesių terminą sprendimams ir kurti Nacionalinę akademinio pripažinimo tarnybą. Tačiau diskusija neslūgsta: ar rekordinių pripažinimų banga taps tvariu sveikatos sistemos stiprinimu, ar tik laikinu sprendimu, kol nebus iš esmės peržiūrėtos darbo sąlygos ir personalo planavimas.

    Šaltiniai:
    https://www.ciencia.gob.es/InfoGeneralPortal/documento/f9216043-e6d8-47f8-bb63-aae56c86f822
    https://www.ciencia.gob.es/Noticias/2026/abril/Morant-presenta-informe-homologaciones-2025.html
    https://www.euronews.com/health/2026/04/24/record-numbers-of-foreign-doctors-fill-spains-healthcare-gaps-but-is-it-enough

  • Prancūzija perkelia sveikatos duomenis iš „Microsoft“ į „Scaleway“: ką keičia suverenus debesis

    Prancūzija perkelia sveikatos duomenis iš „Microsoft“ į „Scaleway“: ką keičia suverenus debesis

    Prancūzija nusprendė nacionalinės sveikatos duomenų platformos „Health Data Hub“ talpinimą perkelti iš „Microsoft“ debesijos „Azure“ į Prancūzijos tiekėją „Scaleway“. Šis žingsnis pristatomas kaip platesnės Europos krypties dalis, siekiant mažinti strateginę priklausomybę nuo JAV technologijų ir debesijos paslaugų teikėjų.

    „Scaleway“ yra Prancūzijos telekomunikacijų grupės „Iliad“ padalinys. Platformoje kaupiami itin jautrūs duomenys apie milijonus Prancūzijos gyventojų, o pati sistema kuriama taip, kad aptarnautų mokslinius tyrimus, inovacijas ir didelės apimties ilgalaikius sveikatos duomenų projektus.

    Kas yra „Health Data Hub“?

    „Health Data Hub“ sumanyta kaip prieiga tyrėjams prie didelių, ilgą laiką sukauptų sveikatos duomenų rinkinių, įskaitant Prancūzijos nacionalinę sveikatos duomenų sistemą SNDS. SNDS valdo nacionalinis sveikatos draudimas, o duomenys naudojami tiek sveikatos politikos analizei, tiek moksliniams tyrimams, kai būtinos didelės imtys.

    Dar 2019 metais Prancūzija pasirinko „Microsoft“ kaip infrastruktūros tiekėją, tačiau sprendimas nuo pat pradžių sukėlė politinių ir teisinių ginčų. Kritikai akcentavo ne tik technologinę priklausomybę, bet ir klausimą, kas realiai kontroliuoja prieigą prie duomenų, kai paslaugą teikia JAV bendrovė.

    Kodėl atsisakoma „Microsoft“?

    Vienas pagrindinių argumentų buvo rizika, kad net ir Prancūzijoje fiziškai laikomi duomenys teoriškai gali tapti pasiekiami JAV institucijoms, jei paslaugą teikia JAV jurisdikcijai pavaldi bendrovė. Prancūzijos duomenų apsaugos institucija CNIL anksčiau buvo pateikusi kritišką vertinimą dėl privatumo, saugumo ir teisinės kontrolės aspektų.

    Sprendimą papildomai sustiprino Prancūzijos kryptis į vadinamąjį suverenų duomenų talpinimą, kai jautriausi valstybės duomenys turi būti laikomi aplinkoje, kurioje užtikrinama aiški teisinė ir techninė kontrolė. Skelbiama, kad 2024 metais priimtas reguliavimas numato reikalavimą jautrius duomenis talpinti su suvereniteto garantijomis.

    „Tai ilgalaikių pastangų užtikrinti aukštą saugumo ir pasitikėjimo lygį visiems platformos naudotojams dalis“, – sakė „Health Data Hub“ vadovė Hela Ghariani.

    Kada sistema turėtų veikti pilnai?

    Migracija į „Scaleway“ siejama su tikslu pagreitinti SNDS duomenų panaudojimą ir paskatinti sveikatos duomenimis grįstus tyrimus Prancūzijoje bei Europoje. Skelbiama, kad sistema turėtų kaupti dešimčių milijonų gyventojų įrašus, o pilnas veikimas numatomas laikotarpiu nuo 2026 metų pabaigos iki 2027 metų pradžios.

    Prancūzijos sprendimas įsilieja į platesnę tendenciją Europoje. Vis daugiau viešojo sektoriaus institucijų ieško alternatyvų didžiųjų JAV technologijų bendrovių produktams, ypač kai kalbama apie jautrius duomenis, kibernetinį saugumą ir ilgalaikę priklausomybę nuo uždarų ekosistemų.

    Pavyzdžiui, Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemė yra paskelbusi planus perkelti apie 30 000 viešojo sektoriaus darbo vietų nuo „Microsoft“ priemonių, o Danijoje dalis viešojo administravimo pereina prie atvirojo kodo „LibreOffice“. Europos Komisija taip pat stiprina europinės debesijos pajėgumus, skirdama didelės vertės sutartis konsorciumams, kuriuose dalyvauja „Scaleway“, „OVHcloud“, „STACKIT“ ir „Post Telecom“.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien tiekėjo pakeitimas savaime neišsprendžia visų rizikų: būtini aiškūs prieigos valdymo mechanizmai, audituojamas saugumas, griežti pseudonimizavimo standartai ir atskaitomybė, kas, kada ir kokiu pagrindu gali naudoti duomenis. Vis dėlto politiniu ir teisiniu požiūriu duomenų suvereniteto kriterijus tampa vienu svarbiausių viešojo sektoriaus IT pirkimuose.

    Šaltiniai:

    https://www.euronews.com/health/2026/04/24/france-moves-public-health-data-from-microsoft-to-french-cloud-provider

    https://www.legifrance.gouv.fr/cnil/id/CNILTEXT000038142154/

    https://www.health-data-hub.fr/actualites/la-plateforme-des-donnees-de-sante-engage-sa-migration-vers-un-cloud-souverain-avec

  • Europos Parlamentas kritikuoja Komisiją: ar JAV gaus įtaką DSA ir DMA vykdymui Europoje?

    Europos Parlamentas kritikuoja Komisiją: ar JAV gaus įtaką DSA ir DMA vykdymui Europoje?

    Įtampa dėl ES skaitmeninių taisyklių

    Europos Parlamento nariai sukritikavo Europos Komisiją po žinios, kad Briuselis svarsto naują ES ir JAV dialogą dėl skaitmeninių technologijų ir rinkų. Kritikai įspėja, kad toks formatas gali tapti netiesioginiu kanalu JAV spaudimui ES skaitmeninių taisyklių vykdymo klausimais.

    Diskusijos kyla dėl dviejų kertinių teisės aktų: Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) ir Skaitmeninių rinkų akto (DMA). Šie dokumentai numato griežtesnes pareigas didelėms platformoms dėl neteisėto turinio valdymo, reklamos skaidrumo ir konkurencijos ribojimo praktikos.

    Ką siūlo Komisija ir ko bijo kritikai

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier teigė, kad su JAV aptariamas dialogas, skirtas stiprinti bendradarbiavimą skaitmeninių technologijų ir rinkų srityje. Komisija pabrėžia, kad ES taisyklių rinkinys nėra derybų objektas.

    Vis dėlto dalis parlamentarų mano, kad vien pats dialogo formatas gali susilpninti šią poziciją praktikoje. Jų teigimu, jei JAV pareigūnams būtų suteikta galimybė dalyvauti diskusijose apie DSA ir DMA įgyvendinimą, tai sukurtų precedentą, kai suinteresuotos pusės įgytų įtaką vykdymo politikai.

    „Tai būtų mirtinas sprendimas mūsų įmonėms ir mūsų demokratijai“, – sakė Žaliųjų frakcijos europarlamentarė Alexandra Geese.

    Liberalų europarlamentaras Sandro Gozi taip pat perspėjo, kad Komisija turėtų ne aptarinėti DSA ir DMA su JAV, o užtikrinti jų įgyvendinimą. Jo vertinimu, tokios derybos galėtų tapti bandymu lėtinti praktinį teisės aktų taikymą ir susilpninti vykdymo priemones.

    Rizika: skaitmeninės taisyklės kaip derybų moneta

    Kritikai sieja šį dialogą su platesniu prekybinių santykių kontekstu, kuriame skaitmeninis reguliavimas gali būti panaudotas kaip kompromiso priemonė. Europarlamentaras Sergey Lagodinsky pareiškė, kad Europos Komisija turi aiškiai paaiškinti, ar JAV iš tiesų būtų įtraukiamos į vykdymo aptarimus, ir ragino imtis griežtesnio atsako, jei tai pasitvirtintų.

    Nerimo signalai girdimi ir nacionaliniu lygmeniu. Vokietijos Bundestago nariai perspėjo, kad bet koks mainų principas, kai skaitmeninės taisyklės siejamos su kitais derybų paketais, galėtų pakirsti pasitikėjimą ES institucijų nuoseklumu ir nepriklausomumu.

    Ši situacija ypač jautri todėl, kad DSA ir DMA iš esmės nukreipti į didžiausias skaitmenines platformas, kurių reikšminga dalis yra JAV bendrovės. Todėl bet koks signalas apie galimą „minkštesnį“ taikymą gali būti suprastas kaip politinis nusileidimas ir susilpninti ES pastangas riboti dominuojančių rinkos dalyvių galią.

    Šaltiniai:
    https://www.politico.eu/article/eu-slammed-caving-us-pressure-digital-rules-dsa-dma/
    https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/digital-services-act-package
    https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/digital-markets-act

  • GDPR reformos strigo: EP ir ES šalys stabdo Komisijos planą supaprastinti duomenų taisykles DI

    GDPR reformos strigo: EP ir ES šalys stabdo Komisijos planą supaprastinti duomenų taisykles DI

    Briuselyje stringa Europos Komisijos planas supaprastinti duomenų ir privatumo taisykles, kad Europoje greičiau plėtotųsi dirbtinis intelektas. Ursula von der Leyen komanda siūlo vadinamąjį skaitmeninį omnibusą, tačiau Europos Parlamentas ir nemaža dalis ES valstybių tam priešinasi.

    Kritikai teigia, kad siūlomi pakeitimai rizikuoja susilpninti GDPR, kuris nuo 2016 metais tapo vienu svarbiausių ES technologijų reguliavimo ramsčių. Ši reforma pristatoma kaip administracinės naštos mažinimas ir konkurencingumo didinimas, bet derybose vis dažniau skamba argumentas, jog privatumo apsaugos negalima aukoti dėl greitesnio DI proveržio.

    Kur kyla didžiausi ginčai

    Didžiausias nesutarimų taškas susijęs su tuo, kaip būtų aiškinama, kas laikoma asmens duomenimis, ir kaip vertinti pseudonimizuotus duomenis. Komisija tikisi, kad aiškesnės taisyklės atvertų platesnes galimybes naudoti duomenų rinkinius moksliniams tyrimams ir DI modelių mokymui.

    Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad pseudonimizavimas sumažina riziką asmens tapatybei, nes identifikatoriai pašalinami arba pakeičiami. Tačiau dalis europarlamentarų ir nacionalinių vyriausybių įspėja, kad pernelyg platus tokių duomenų traktavimas gali sukurti teisinį neapibrėžtumą ir praktikoje susilpninti bazinius privatumo principus.

    Europos Parlamentas ir šalys brėžia ribas

    Europos Parlamente formuojasi nuostata, kad omnibusas neturėtų tapti priemone perrašyti pagrindines GDPR sąvokas. Derybose pabrėžiama, jog net ir siekiant supaprastinimo būtina išlaikyti aiškią ribą tarp administracinių palengvinimų ir esminių teisių siaurinimo.

    Prie atsargios stovyklos prisideda ir daugelis ES valstybių Taryboje, tarp jų didelį politinį svorį turinčios sostinės. Parengtuose kompromisiniuose tekstuose matyti tendencija išbraukti labiausiai ginčijamus apibrėžimų keitimus, taip signalizuojant, kad Komisijos ambicijos šiuo klausimu laikomos per plačiomis.

    DI konkurencingumas prieš privatumo standartą

    Diskusija vyksta platesniame ES kontekste: Europa siekia pasivyti JAV ir Kiniją DI srityje, tačiau tuo pačiu nori išlaikyti pasaulinį privatumo standartą. Dalis pramonės atstovų ir kai kurie politikai GDPR jau seniai vadina kliūtimi, kuri brangina inovacijas ir apsunkina duomenų panaudojimą.

    Vis dėlto derybų dinamika rodo, kad teisėkūroje greitų sprendimų nebus. Vertinant institucijų pozicijų skirtumus, skaitmeninis omnibusas gali būti priimtas tik po reikšmingų pataisų, o procesas, kaip prognozuoja derybų dalyviai, gali nusikelti iki 2027 metų ar dar vėliau.

    Šis tempas kontrastuoja su kitu supaprastinimo paketu, orientuotu į DI aktą, kuris juda greičiau ir jau pasiekė trišalių derybų etapą. Tai rodo, kad privatumo ir duomenų apsaugos klausimai ES išlieka politiškai jautresni nei kitos skaitmeninės reguliacijos sritys.

    „Neturėtume per omnibusą keisti pagrindinių GDPR principų“, – sakė Europos Parlamento pranešėja Marina Kaljurand.

    „Mes nekeičiam asmens duomenų apibrėžimo, o įtvirtiname teismo pateiktą paaiškinimą“, – sakė Europos Komisijos duomenų apsaugos padalinio vadovo pavaduotoja Karolina Mojzesowicz.

    Artimiausiu metu sprendžiama bus ne tik dėl konkrečių formuluočių, bet ir dėl politinės krypties: ar ES laikysis griežto privatumo standarto kaip konkurencinio pranašumo, ar bandys agresyviau atlaisvinti duomenų naudojimą DI plėtrai. Kol kas signalai iš Parlamento ir valstybių sostinių rodo aiškią ribą: supaprastinimas galimas, bet ne bet kokia kaina.

    Šaltiniai:

    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj

    https://commission.europa.eu/law/law-topic/data-protection_en

    https://edpb.europa.eu/our-work-tools/our-documents_en

  • Europos Komisijos debesijos spraga: ShinyHunters nutekino laiškus, vardus ir kontaktus

    Europos Komisijos debesijos spraga: ShinyHunters nutekino laiškus, vardus ir kontaktus

    Europos Sąjunga dėl kovo mėnesį įvykusio incidento Europos Komisijos debesijos infrastruktūroje kaltina kibernetinių nusikaltėlių grupuotę ShinyHunters. Apie tai ketvirtadienį paskelbė ES institucijų kibernetinio saugumo komanda CERT-EU, pateikusi techninę įvykio analizę.

    Pasak CERT-EU, užpuolikai pasisavino asmens duomenis, įskaitant vardus, el. pašto adresus ir el. laiškų turinį. Tai reiškia, kad daliai vartotojų galėjo būti atskleista ne tik kontaktinė informacija, bet ir susirašinėjimo fragmentai, kurie neretai turi papildomų jautrių detalių.

    Kas žinoma apie nutekinimą

    Techninėje analizėje nurodoma, kad kovo 28 dieną ShinyHunters pavogtus duomenis paviešino savo nutekinimų svetainėje tamsiajame internete. CERT-EU skaičiuoja, jog publikuotas rinkinys siekė apie 91,7 gigabaito suspaustos apimties, o išskleidus duomenis jų apimtis galėjo išaugti iki maždaug 340 gigabaitų.

    CERT-EU taip pat patvirtino, kad incidentas susijęs su Europos Komisijos viešosios interneto svetainės platforma europa.eu, veikusia „Amazon Web Services“ infrastruktūroje. Kibernetinio saugumo komanda įspėja, kad poveikis galėjo paliesti ir daugiau subjektų, nes vertinama, jog galimai aktualu bent 29 kitoms ES institucijoms ar organizacijoms.

    Komisija: dalis informacijos galėjo būti vieša

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier žurnalistams sakė, kad nutekinti duomenys „galimai jau buvo viešojoje erdvėje“. Vis dėlto CERT-EU nurodomi duomenų tipai, ypač el. laiškų turinys, praktikoje dažnai tampa priemone tikslinėms sukčiavimo atakoms ir bandymams apgauti konkrečius darbuotojus ar partnerius.

    Pačios grupuotės teigimu, parduodamoje ir vėliau paviešintoje medžiagoje esą buvo el. pašto serverių duomenų išklotinės, konfidencialūs dokumentai, sutartys ir kita jautri informacija. CERT-EU išvada pabrėžia, kad tokie pareiškimai turi būti vertinami atsargiai, tačiau skatina institucijas ir vartotojus imtis papildomų apsaugos veiksmų.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Incidentas išryškina nuolatinę riziką, su kuria susiduria viešojo sektoriaus organizacijos, priklausomos nuo didelio masto debesijos paslaugų ir sudėtingų tiekimo grandinių. Net ir tais atvejais, kai pažeidžiami viešieji komponentai, nutekinti kontaktai bei susirašinėjimo fragmentai gali būti panaudoti socialinei inžinerijai, apsimetinėjimui ir tolesniems bandymams pasiekti vidines sistemas.

    ShinyHunters vardas jau anksčiau sietas su didelio masto duomenų vagystėmis, o viešinimo taktika, kai duomenys parduodami ir kartu skelbiami nutekinimų svetainėse, išlieka viena dažniausių duomenų prievartavimo schemų. CERT-EU techninis pranešimas rodo, kad institucijos vis dažniau viešina detales ne tik apie patį faktą, bet ir apie atakos eigą, siekdamos greičiau sumažinti žalą.

    Gyventojams ir organizacijoms, kurių kontaktai galėjo būti paveikti, ekspertai paprastai rekomenduoja išlikti budriems dėl laiškų su netikėtais priedais ar nuorodomis, atidžiai tikrinti siuntėjo tapatybę ir įjungti kelių veiksnių autentifikavimą. Tokios priemonės padeda sumažinti riziką, kai nutekinti duomenys virsta praktinėmis sukčiavimo atakomis.

    Šaltiniai:

    https://cert.europa.eu/blog/european-commission-cloud-breach-trivy-supply-chain

    https://www.reuters.com/business/media-telecom/hacking-group-begins-leaking-customer-data-dutch-telecom-odido-hack-2026-02-26/

  • Dešiniojo rato kelio darbai viename žemėlapyje: kuriuose ruožuose šiemet bus tvarkomos provėžos

    Dešiniojo rato kelio darbai viename žemėlapyje: kuriuose ruožuose šiemet bus tvarkomos provėžos

    AB „Kelių priežiūra“ pristatė interaktyvų žemėlapį, kuriame vienoje vietoje skelbiami planuojami krašto kelių „dešiniojo rato“ dangos pažaidų tvarkymo darbai. Gyventojai jame gali matyti, kuriuose ruožuose šiais metais numatomi darbai ir kaip jie pasiskirstę visoje Lietuvoje.

    Programa skirta spręsti kritines provėžų ir kitų dangos deformacijų problemas intensyviausio eismo vietose, kur didžiausią poveikį kelio dangai daro sunkiasvoris transportas. AB „Kelių priežiūra“ nurodo, kad šiemet darbai planuojami 90-yje krašto kelių.

    Kas yra „dešiniojo rato“ zona

    „Dešiniojo rato“ principas reiškia, kad prioritetas teikiamas tai eismo juostos daliai arčiau kelkraščio, kur dažniausiai rieda sunkvežimių dešinieji ratai. Dėl nuolatinių apkrovų čia formuojasi giliausios provėžos ir pavojingiausios dangos deformacijos.

    Tokia kelio būklė didina vibracijas, gali kelti akvaplanavimo riziką, ilginti stabdymo kelią ir spartinti dangos irimą. Dėl to parenkamos būtent tos vietos, kuriose nustatytos didžiausios ir eismui pavojingiausios pažaidos.

    Ką svarbu žinoti apie pažymėtus ruožus

    Žemėlapyje pateikti ruožai rodo planuojamas darbų vietas, tačiau tai nereiškia, kad remontas vyks ištisai per visą pažymėtą atkarpą. Programos esmė yra lokaliai pašalinti kritines pažaidas, todėl darbai bus atliekami tik ten, kur fiksuojamos didžiausios deformacijos.

    AB „Kelių priežiūra“ teigia, kad darbai vykdomi pagal AB „Via Lietuva“ sudarytą krašto kelių būklės prioritetinį sąrašą. Vertinamas suminės dangos būklės indeksas ir papildomi struktūrinių deformacijų kriterijai, o planavimui taikomos skaitmenizuotos defektų nustatymo priemonės bei technologų-ekspertų parengtos metodikos.

    Finansavimas ir ankstesni rezultatai

    Susisiekimo ministerija šiems darbams skyrė 13,5 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Pasak bendrovės, praėjusiais metais programos lėšomis buvo sutvarkyta daugiau nei 400 kilometrų kelių dangos.

    Bendrovė taip pat primena, kad tai jau ketvirtasis jos sukurtas interaktyvus žemėlapis, skirtas viešai informuoti apie kelių priežiūros darbus. Ankstesni sprendimai apėmė kelių priežiūros žiemą ir žvyrkelių priežiūros darbų atvaizdavimą.

    Apie pavojingas pažaidas ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose gyventojai gali pranešti AB „Kelių priežiūra“ trumpuoju numeriu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001. Taip pat galima pateikti informaciją bendrovės interneto svetainėje arba pažymėti kliūtį programėlėje „Waze“, kad duomenys pasiektų kelininkų informacinę sistemą.

    Šaltiniai:

    https://www.keliuprieziura.lt/naujienos

    https://vialietuva.lt/veiklos-sritys/keliai-ir-ju-prieziura

    https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/keliu-transportas