CP v2

Category: Ekonomika

  • Naftos kaina nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos: rinkos stebi JAV ir Irano derybas

    Naftos kaina nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos: rinkos stebi JAV ir Irano derybas

    Pirmadienį naftos kainos smuko ir „Brent“ etalono barelis tarptautinėje rinkoje nusileido žemiau psichologiškai svarbios 100 JAV dolerių ribos. Toks judėjimas paprastai signalizuoja pasikeitusius lūkesčius dėl pasiūlos ir geopolitikos, todėl investuotojai atidžiai vertina kiekvieną naują žinią.

    Ankstyvoje prekyboje „Brent“ nafta kainavo apie 91 eurą už barelį, o JAV „WTI“ rūšies nafta – maždaug 85 eurus. Kainų spaudimą stiprino rinkos nuotaikos, kad įtampa gali mažėti, o dalis tiekimo rizikų – pasitraukti iš kainos.

    Kas labiausiai judina kainas

    Rinkos reakciją kurstė žinutės apie JAV ir Irano kontaktus, kuriuos investuotojai sieja su galimu naftos srautų augimu arba bent jau mažesne rizika strategiškai svarbiuose maršrutuose. Didžiausias dėmesys tenka Hormūzo sąsiauriui – vienam svarbiausių pasaulio naftos tranzito kelių, kur bet kokie trikdžiai akimirksniu pakelia kainas.

    Pasak rinkos analitikų, vien lūkesčiai, kad situacija gali tapti labiau prognozuojama, trumpuoju laikotarpiu mažina rizikos priedą naftos kainoje. Tuo pačiu pabrėžiama, kad realūs pokyčiai priklausys nuo politinių sprendimų ir praktinių veiksmų, o ne vien nuo pareiškimų.

    Valiutos ir auksas: investuotojai persidėlioja

    Kartu su naftos pigimu fiksuotas ir JAV dolerio silpnėjimas, o tai dažnai veikia žaliavų rinkas, nes daugelis jų pasaulyje kotiruojamos doleriais. Silpnesnė JAV valiuta paprastai palengvina žaliavų įsigijimą kitų valiutų turėtojams ir gali paskatinti paklausą.

    Tuo pat metu brango auksas, kurį dalis investuotojų vis dar vertina kaip priemonę portfeliui stabilizuoti. Auksas kilo daugiau nei 1 proc., o jo kaina siekė maždaug 4 260 eurų už Trojos unciją, trumpam užkopdama dar aukščiau.

    Ką tai reiškia infliacijai ir palūkanoms

    Naftos kainos yra vienas greičiausiai vartotojams persiduodančių rodiklių, nes veikia degalų, logistikos ir dalies prekių savikainą. Jei pigimas būtų tvaresnis, jis mažintų spaudimą infliacijai, o tai ilgainiui galėtų pakeisti ir lūkesčius dėl centrinių bankų palūkanų normų trajektorijos.

    Vis dėlto rinkos dalyviai primena, kad naftos kainą lemia ne vien geopolitika: svarbūs ir OPEC bei sąjungininkų sprendimai, JAV gavybos tempai, atsargų pokyčiai, paklausos perspektyvos didžiosiose ekonomikose. Todėl trumpalaikiai kritimai gali greitai virsti naujomis bangomis, jei pasikeičia bent vienas iš šių veiksnių.

    Artimiausiu metu investuotojai stebės oficialius pareiškimus dėl JAV ir Irano derybų, naujus duomenis apie atsargas ir signalus iš naftą eksportuojančių šalių. Būtent šių naujienų kryptis lems, ar kritimas žemiau 100 JAV dolerių ribos taps laikinu epizodu, ar naujos tendencijos pradžia.

  • JAV ir Irano galimo susitarimo detalės: Ormūzo sąsiaurio atvėrimas ir ginčas dėl urano atsargų

    JAV ir Irano galimo susitarimo detalės: Ormūzo sąsiaurio atvėrimas ir ginčas dėl urano atsargų

    Iš Vašingtono pastarosiomis dienomis sklinda signalai apie galimą JAV ir Irano susitarimą, kuris galėtų sumažinti įtampą Artimuosiuose Rytuose. Konfliktas, paaštrėjęs po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, tęsiasi nuo vasario 28 dienos, o didžiausias ekonominis jo taikinys išlieka Ormūzo sąsiauris.

    Šis jūrinis kelias yra vienas svarbiausių pasaulyje: iki karo juo, įvairiais vertinimais, keliaudavo nuo penktadalio iki trečdalio jūra gabenamos naftos. Užsitęsusi blokada tiesiogiai veikia energijos rinkas, draudimo kaštus ir logistiką, todėl net menkiausios žinios apie derybas iš karto atsispindi kainų svyravimuose.

    Kas šiuo metu sakoma Vašingtone?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai užsiminė, kad paliaubų sąlygos esą „didele dalimi suderintos“, tačiau vėliau pabrėžė neskubantis su galutiniu sprendimu. Jo retorika signalizuoja, kad susitarimas gali būti svarstomas etapais: pirmiausia siekiant stabilizuoti laivybą, o sudėtingesnius klausimus paliekant ilgesnėms deryboms.

    JAV administracijos pozicija siejama ir su ankstesniais ginčais dėl branduolinės programos. Trumpas kritikuoja Baracko Obamos laikų susitarimą, teigdamas, kad jis suteikė Iranui finansinių resursų ir paliko spragų dėl galimo branduolinio ginklo kūrimo, todėl per pirmąją kadenciją JAV iš jo pasitraukė.

    Apie spaudimo ir diplomatijos derinį kalbėjo ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Jo žodžiais, pirmenybė teikiama deryboms, tačiau nesėkmės atveju Vašingtonas svarstytų ir griežtesnius veiksmus.

    Neoficialios sąlygos: Ormūzas, uostas, uranas

    Žiniasklaidoje cituojami šaltiniai tvirtina, kad derybose pažanga esą pasiekė 90–95 proc., tačiau kai kurios detalės vis dar kliūva. Tarp jų minimi įsipareigojimai dėl Irano praturtinto urano atsargų, sankcijų režimo sušvelninimo ir platesnių Teherano reikalavimų dėl konflikto „visuose frontuose“.

    Pagal neoficialiai minimą schemą Iranas „iš esmės“ galėtų sutikti atverti Ormūzo sąsiaurį, o JAV savo ruožtu atlaisvintų dalį Irano uostų veiklos apribojimų. Kartu aptariamas Irano praturtinto urano atsargų klausimas, o kai kuriuose pranešimuose minimas maždaug 400 kilogramų kiekis, kurio likimas būtų vienas pagrindinių derybų akmenų.

    Reuters skelbė, kad siūlomame derybų rėme galėtų atsirasti 60 dienų terminas galutiniam susitarimui pasiekti. Kaip viena iš techninių išeičių minima galimybė urano atsargas apdoroti tarptautinės priežiūros sąlygomis, kad jos netaptų pagrindu kariniams pajėgumams.

    Iranas tradiciškai atmeta kaltinimus, kad urano sodrinimas skirtas branduoliniam ginklui, ir tvirtina, jog programos tikslai yra civiliniai, susiję su energetika. Vis dėlto būtent pasitikėjimo ir verifikavimo mechanizmai paprastai yra didžiausia kliūtis, kai kalbama apie susitarimų patvarumą.

    Kodėl Ormūzo atvėrimas ne viską išspręstų?

    Net jei laivyba Ormūzo sąsiauryje būtų atnaujinta, tai nebūtinai reikštų grįžimą į ikikarinę situaciją. Irano pareigūnų pareiškimai leidžia suprasti, kad Teheranas gali siekti išlaikyti didesnę kontrolę šiame ruože ir po susitarimo, argumentuodamas saugumo interesais.

    Mohsenas Rezaei, laikomas artimu aukščiausiam Irano vadovui, viešai teigė, kad Iranas turi teisę „valdyti“ sąsiaurį ir tai esą didintų šalies saugumą Persijos įlankoje. Tokie signalai kelia klausimų investuotojams ir laivybos bendrovėms, ar sumažėtų rizikos premija, net jeigu formali blokada būtų nutraukta.

    „Jeigu priešas užpuls Ormūzo sąsiaurį, Iranas pralauš jūrinę blokadą ir gali pasitraukti iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties“, – sakė Irano Islamo revoliucijos gvardijos atstovas Ibrahimas Zolfaghari.

    Tokia retorika rodo, kad lygiagrečiai deryboms išlieka ir eskalacijos scenarijai. Dėl to energijos rinkos dažnai reaguoja ne tik į faktines žinias, bet ir į užuominas apie terminus, kontrolės mechanizmus bei tai, ar susitarimas turėtų aiškią tarptautinę priežiūrą.

    Artimiausios savaitės gali tapti lemiamos: jeigu Ormūzo sąsiauryje laivyba bus stabilizuota, tai sumažintų trumpalaikį spaudimą naftos tiekimui. Tačiau ilgalaikis rinkų ir regiono saugumo stabilumas priklausytų nuo to, ar pavyks susitarti dėl branduolinės programos ribojimų ir jų patikrinamumo.

  • Lenkija linksta pratęsti degalų kainų ribojimą: finansų ministras įspėja apie biudžeto ribas

    Lenkija linksta pratęsti degalų kainų ribojimą: finansų ministras įspėja apie biudžeto ribas

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad degalų kainas mažinantis priemonių paketas greičiausiai bus pratęstas. Sprendimas svarstomas dėl užsitęsusios įtampos Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikio naftos kainoms, kuris jau atsispindėjo degalinių švieslentėse.

    Ministras apie tai kalbėjo ekonomikos forume, pabrėždamas, kad Vyriausybė stebi situaciją rinkose ir vertina poreikį išlaikyti reguliavimą. Jo teigimu, pastarosiomis dienomis matyti ženklų, kad „Brent“ rūšies naftos kaina krinta, tačiau neapibrėžtumas išlieka.

    „Paketas „Ceny Paliwa Niżej“ greičiausiai bus pratęstas“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Anot ministro, jei priemonės bus tęsiamos, jos ir toliau būtų pratęsiamos trumpais intervalais, dažniausiai po dvi savaites. Toks modelis, pasak jo, leidžia finansų ministerijai išlaikyti lankstumą ir reaguoti į staigius pokyčius naftos ir degalų didmeninėse rinkose.

    Kartu A. Domańskis priminė, kad priemonės yra brangios valstybės finansams. Jo teigimu, programa mokesčių mokėtojams per mėnesį kainuoja apie 1,6 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 370 mln. eurų, todėl kiekvienas pratęsimas vertinamas ir per biudžeto tvarumo prizmę.

    „Tai nėra mažos sumos, todėl paketą tęsime tiek, kiek reikės, bet turime prisiminti ir biudžeto apribojimus“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kaip veikia kainų ribojimas?

    Paketas „Ceny Paliwa Niżej“ Lenkijoje įvestas 2026 metais kovo 31 dieną. Jis apima maksimalias degalų kainas degalinėse, kurios apskaičiuojamos pagal formulę, įvertinant vidutinę didmeninę kainą vidaus rinkoje, akcizą, vadinamąjį kuro mokestį, pridėtinės vertės mokestį ir prekybos maržą.

    Maksimalios kainos skelbiamos oficialiame valstybės leidinyje kiekvieną darbo dieną, o įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kontrolę vykdo Nacionalinė mokesčių administracija, kuri tikrina, ar degalinės laikosi nustatytų lubų. Už taisyklių nesilaikymą numatytos didelės sankcijos, kurios gali siekti iki 1 mln. zlotų, tai yra apie 230 000 eurų.

    Mokesčiai ir įtaka vartotojams

    Iki 2026 metais gegužės 31 dienos Lenkijoje taip pat galioja papildomos laikinos mokestinės priemonės, skirtos mažinti galutinę kainą vairuotojams. Tarp jų – pridėtinės vertės mokesčio mažinimas degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat akcizo sumažinimas iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės.

    Ekonomistų vertinimai dėl tokių priemonių dažnai išsiskiria: vieni akcentuoja infliacijos ir socialinės įtampos mažinimą, kiti – didelę fiskalinę kainą ir riziką, kad reguliavimas iškraipo rinkos signalus. Dėl to Vyriausybei tenka derinti trumpalaikę pagalbą vartotojams su ilgalaikiu biudžeto stabilumu.

    Sprendimas dėl paketo pratęsimo, kaip rodo ministro pasisakymai, priklausys nuo naftos kainų dinamikos, tiekimo rizikų ir biudžeto galimybių. Artimiausios savaitės parodys, ar kritusios didmeninės kainos leis atsisakyti reguliavimo, ar jis taps ilgesnio laikotarpio priemone.

  • Lenkijoje vėl keičiasi maksimalios degalų kainos: ką žada CPN paketo pratęsimas

    Lenkijoje vėl keičiasi maksimalios degalų kainos: ką žada CPN paketo pratęsimas

    Lenkijoje pirmadienį galiojo atnaujintos maksimalios degalų kainos, o Energetikos ministerija antradienį turėjo paskelbti naujas ribas, kurios įsigalioja nuo kitos dienos. Ši tvarka taikoma laikinai, ją įvedus pagal reguliavimo paketą CPN, kuriuo siekiama riboti degalų brangimą.

    Pagal tuo metu galiojusias „lubas“, 95 markės benzino litras negalėjo kainuoti daugiau kaip apie 1,50 euro, 98 markės benzino – apie 1,63 euro, o dyzelino litras – apie 1,59 euro. Palyginti su keliomis dienomis anksčiau, maksimalios kainos buvo nežymiai sumažintos.

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pirmadienį teigė, kad CPN paketas greičiausiai bus pratęstas, nes rinkose fiksuojami palankesni signalai, įskaitant mažėjančią „Brent“ naftos kainą. Pasak ministro, sprendimas dėl pratęsimo vertinamas pragmatiškai, atsižvelgiant ir į biudžeto ribas.

    „Vyksta analizės, o po savaitgalio matome gana pozityvią įvykių eigą. Matome, kad šiandien krenta „Brent“ kainos, todėl tikėtina, kad tokio pratęsimo reikės“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministro aiškinimu, paketas paprastai pratęsiamas dviejų savaičių laikotarpiui, kad valdžia galėtų lanksčiai reaguoti į situaciją rinkose. Jis taip pat priminė, kad programa mokesčių mokėtojams kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl sprendimai turi būti derinami su valstybės finansinėmis galimybėmis.

    Kaip nustatomos degalų kainų „lubos“?

    Maksimali kaina apskaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais bei nustatytais priedais. Į skaičiavimą įtraukiamas akcizas, vadinamasis degalų mokestis, taip pat fiksuota mažmeninės prekybos marža – 0,30 zloto už litrą, tai yra apie 0,07 euro, ir PVM.

    Lenkijoje taip pat buvo taikomos laikinos mokestinės lengvatos degalams – mažintas PVM tarifas ir akcizas iki mažiausio leidžiamo lygio pagal Europos Sąjungos taisykles. Toks derinys, kartu su kainų „lubomis“, buvo pasirinktas kaip priemonė amortizuoti svyravimus pasaulinėse naftos rinkose ir sumažinti spaudimą vartotojų išlaidoms.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir rinkai?

    Maksimali kaina įsigalioja nuo kitos dienos po jos paskelbimo, o prieš šventines dienas ar savaitgalius gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai. Už degalų pardavimą brangiau nei leidžiama numatytos baudos, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Pratęsus CPN paketą, vairuotojams tai reikštų didesnį kainų nuspėjamumą artimiausiomis savaitėmis, tačiau galutinis efektas priklauso nuo didmeninių kainų ir naftos rinkos krypties. Jei pasaulinės naftos kainos vėl imtų kilti, kainų „lubos“ taptų jautriu klausimu tiek degalinių pelningumui, tiek valstybės biudžetui.

  • Lenkijos Rytų skydas keičia pasienio miškus: kariuomenė ir aplinkosaugininkai susitarė dėl naujų zonų

    Lenkijos Rytų skydas keičia pasienio miškus: kariuomenė ir aplinkosaugininkai susitarė dėl naujų zonų

    Lenkija plečia vadinamąjį Rytų skydo projektą, kuriuo siekiama sustiprinti šalies gynybą prie rytinės sienos, pasitelkiant ir gamtines kliūtis. Kartu su Gynybos ministerija ir Klimato bei aplinkos ministerija pristatytas „gamtinis komponentas“, dar vadinamas žaliąja projekto dalimi.

    Jo esmė – pasienio teritorijose miškų ir vandens ekosistemas tvarkyti taip, kad jos didintų vietovės „antimobilumą“, t. y. apsunkintų priešiškų pajėgų judėjimą. Ministerijos pabrėžia, kad kalbama ne apie vienkartines priemones, o apie ilgalaikius miškotvarkos ir retencijos sprendimus.

    Dvi zonos prie rytinės sienos

    Pagal paskelbtus planus numatytos dvi apsauginės zonos. Pirmoji, vadinama no-go, būtų įrengiama maždaug 5 kilometrų ruože nuo valstybės sienos, kur miškotvarka keičiama siekiant maksimaliai apriboti judėjimą.

    Šioje zonoje planuojama iš esmės atsisakyti plyno kirtimo, o daugiau negyvos medienos palikti miške, kad ji didintų vandens sulaikymą ir taptų natūralia kliūtimi. Skelbiama, kad priemonės paliestų 48 urėdijų teritorijas, o tikslinė no-go zona apimtų apie 100 000 hektarų miškų.

    Antroji, vadinama slow go, apimtų teritorijas iki maždaug 50 kilometrų nuo sienos ir siektų apie 700 000 hektarų miškų. Joje būtų ribojamas plynas kirtimas, negyva mediena dažniau paliekama vietoje, taip pat numatomi sprendimai, skirti naikinti „koridorius“, kuriais galėtų patogiau judėti sausumos technika.

    Retencija ir vandens ekosistemų atkūrimas

    Kartu su miškotvarkos pokyčiais akcentuojama vandens retencija ir šlapiųjų buveinių atkūrimas, nes pelkės, užmirkusios vietos ir vandens telkiniai gali tapti papildoma natūralia kliūtimi. Tai atitinka ir platesnes Europos Sąjungos kryptis, kai atsparumo didinimas siejamas su ekosistemų atkūrimu ir vandens režimo stabilizavimu.

    Ministerijos nurodo, kad šiai žaliajai daliai planuojama pritraukti Europos Sąjungos lėšų, kurios būtų skirtos vandens ekosistemoms atkurti ir retencijai didinti. Įvardyta suma siekia apie 450 mln. zlotų, tai yra maždaug 105 mln. eurų.

    Pinigai, kaip skelbiama, būtų prieinami savivaldybėms, nacionaliniams parkams, regioninėms aplinkosaugos institucijoms, Valstybiniams miškams, „Wody Polskie“ bei nevyriausybinėms organizacijoms. Prioritetas būtų teikiamas rytiniams regionams, kur planuojamas intensyvesnis priemonių diegimas.

    Retas ministerijų tandemas

    Projekto rengėjai viešai pabrėžė, kad gynybos ir aplinkosaugos institucijų bendradarbiavimas tokio masto sprendimuose Lenkijoje nėra įprastas. Vis dėlto šiuo atveju abi pusės akcentuoja, kad gynybos planavimas reikalauja įtraukti skirtingus sektorius ir aiškiai paskirstyti užduotis.

    „Rengdami valstybę galimai gynybos operacijai, norime, kad kiekvienas sektorius žinotų savo užduotis grėsmės atveju“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk.

    „Todėl mums taip svarbu, kad vietovė ir gamta taptų sąjungininku kariuomenei, o institucijos veiktų išvien“, – pridūrė jis.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie sprendimai gali turėti ir papildomų šalutinių efektų: didesnė retencija mažina sausrų riziką, o pelkių ir upelių atkūrimas padeda biologinei įvairovei. Tačiau praktinis įgyvendinimas priklausys nuo konkrečių miškotvarkos taisyklių, vietos bendruomenių įtraukimo ir to, kaip bus subalansuoti gynybos, gamtosaugos ir ūkinių interesų prioritetai.

  • Lenkija 2026 metais ketina skirti apie 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui: kam bus panaudota?

    Lenkija 2026 metais ketina skirti apie 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui: kam bus panaudota?

    Lenkija 2026 metais planuoja skirti daugiau nei 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui. Apie tai Jasionkoje prie Žešuvo vykusiame renginyje kalbėjo Lenkijos skaitmenizacijos ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis, pabrėžęs augančių hibridinių grėsmių mastą.

    Ministro teigimu, investicijų tikslas yra sustiprinti valstybės atsparumą ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo masinių diversinių atakų. Prioritetu įvardijami energetikos, vandens tiekimo, dujų, ryšių ir viešojo sektoriaus informacinių sistemų saugumo sprendimai.

    Augantys incidentai ir sukčiavimo mastas

    Lenkijos institucijos skaičiuoja, kad 2025 metais fiksuota 273 000 tinklo saugumo pažeidimų atvejų. Tai daugiau nei 144 proc. augimas, palyginti su 2024 metais, o tendenciją lemia ir organizuotos atakos, ir kasdienis kibernetinis nusikalstamumas.

    Taip pat nurodoma, kad 2025 metais blokuota daugiau nei 140 000 000 bandymų patekti į nelegalias svetaines. Be to, sustabdytas daugiau nei 1 000 000 apgaulingų SMS žinučių pristatymas, kai sukčiai siekia išvilioti prisijungimo ar mokėjimo duomenis.

    Nuo nusikaltėlių iki valstybių operacijų

    Ministras akcentavo, kad grėsmės šaltiniai skiriasi: nuo „paprastų“ sukčių, kurie taikosi į gyventojų pinigus ir duomenis, iki valstybių remiamų operacijų. Pastarosios, pasak jo, gali būti orientuotos į kritinės infrastruktūros paralyžiavimą ir esminių paslaugų sutrikdymą.

    „Vieną dalį atakų vykdo kibernetiniai nusikaltėliai, o kitą dalį atlieka valstybės, kurios siekia paralyžiuoti kritinę infrastruktūrą ir sukelti sutrikimus“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Naujos struktūros ir DI vaidmuo

    Siekiant geriau koordinuoti gynybą, Lenkijoje pradėjo veikti integruotas Kibernetinio saugumo operacijų centras, kuris turėtų sujungti civilinius pajėgumus su karinėmis struktūromis ir specialiosiomis tarnybomis. Tokia praktika vis dažniau taikoma NATO šalyse, kur kibernetinė gynyba vertinama kaip nacionalinio saugumo dalis.

    Kartu plėtojama ir vadinamojo Kibernetinio legiono idėja, kai civiliai ekspertai galėtų prisidėti prie valstybės sistemų apsaugos. Pasak ministro, didelė dalis investicijų bus nukreipta į centrinių sistemų modernizavimą, savivaldybių administracijų saugumo stiprinimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą.

    Ministro teigimu, papildomą spaudimą saugumui kelia ir dirbtinis intelektas, kurį vis dažniau naudoja nusikaltėliai automatizuodami atakas, kurdami įtikinamesnes apgaules ir spartindami pažeidžiamumų išnaudojimą. Dėl to, anot jo, gynybos priemonės turi vystytis ne lėčiau nei puolimo įrankiai.

    Lenkija 2025 metais kibernetiniam saugumui buvo numačiusi daugiau nei 950 mln. eurų, o 2026 metais planuojama suma turėtų viršyti 1,2 mlrd. eurų. Valdžia pabrėžia, kad tai yra ilgalaikė kryptis, siekiant mažinti sistemines rizikas ir didinti šalies atsparumą skaitmeninėje erdvėje.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija artėja prie finišo ties Europos Sąjungos SAFE mechanizmu: šalies nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad daugumą susitarimų tikimasi pasirašyti paskutinėmis gegužės dienomis. Apie terminus jis kalbėjo Krokuvoje surengtame brifinge, prieš išvykdamas į vizitą Kanadoje.

    Ministro teigimu, pasirašymų kulminacija numatoma ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Tai reikšminga dėl to, kad norint, jog išlaidos būtų dengiamos pagal SAFE taisykles, sutartys turi būti pasirašytos iki gegužės 30 dienos.

    Po šio termino pirkimai pagal programą tebebūtų įmanomi, tačiau su papildoma sąlyga: projekte turėtų dalyvauti bent dvi Europos Sąjungos valstybės. Praktikoje tai reiškia daugiau derinimų ir ilgesnį sprendimų priėmimą, todėl Varšuva siekia suspėti į pirmąjį langą, kai nacionaliniai kontraktai dar gali būti įtraukti paprasčiau.

    Ministras taip pat akcentavo, kad dalis anksčiau sudarytų gynybos sutarčių bus koreguojamos, numatant SAFE paskolas kaip jų finansavimo šaltinį. Toks sprendimas leistų dalį nacionalinio gynybos biudžeto lėšų atlaisvinti ir nukreipti kitoms reikmėms.

    „Iki savaitės pabaigos norime užbaigti procesą taip, kad daugumą sutarčių galėtume pasirašyti skirtingose vietose visoje Lenkijoje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Viešojoje erdvėje tarp su SAFE siejamų projektų minimas ir priešdroninės gynybos sprendimas „San“, apimantis 18 baterijų. Skelbiama, kad projekto vertė siekia apie 3,5 mlrd. eurų, o pirminis susitarimas buvo pasirašytas 2026 metais.

    Gynybos ministerija nurodo, kad svarbi SAFE paketo dalis susijusi ne tik su ginkluote, bet ir su DI bei kibernetiniu saugumu. Šios kryptys tampa prioritetu daugelyje Europos valstybių, nes šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau apima ryšių trikdymą, dronų spiečius, duomenų vagystes ir kritinės infrastruktūros atakas.

    Varšuva anksčiau aiškino, kad po sutarčių aneksavimo ir finansavimo šaltinio pakeitimo atlaisvintos lėšos galėtų būti skiriamos platesniam pasirengimui gynybai. Minimos ir vadinamosios nekarinės priemonės, susijusios su vidaus saugumo tarnybų poreikiais bei kariniu mobilumu, kurį koordinuoja infrastruktūros institucijos.

    Tarp planuojamų SAFE rėmuose minimų prioritetų viešai įvardijami kovos pėstininkų mašinų įsigijimai, nauji laivai karinėms jūrų pajėgoms, pasienio įtvirtinimai ir investicijos į žvalgybinius bei smogiamuosius bepiločius. Taip pat aptariami radarų ir minavimo sistemų projektai bei kai kurios užsienyje perkamos pajėgumų kategorijos, pavyzdžiui, oro tankavimo, skaitmeninio saugumo ir kosminės stebėsenos sprendimai.

    SAFE mechanizmas numato iki 150 mlrd. eurų paramą lengvatinių paskolų forma, daugiausia orientuotą į gynybos pajėgumų stiprinimą ir Europos gynybos pramonės užsakymus. Lenkija viešai įvardijama kaip viena aktyviausių šios priemonės dalyvių ir yra pateikusi didelės apimties projektų paketą, kurį tikisi finansuoti palankesnėmis sąlygomis nei vien nacionalinio biudžeto lėšomis.

  • Kremlius ieško pinigų: planuoja privatizuoti dalį „Aeroflot“ akcijų ir mažinti deficitą

    Kremlius ieško pinigų: planuoja privatizuoti dalį „Aeroflot“ akcijų ir mažinti deficitą

    Rusijos federalinė Valstybinio turto valdymo agentūra paskelbė atrinkusi finansų tarpininką, kuris turėtų organizuoti 23,76 proc. aviakompanijos „Aeroflot“ akcijų pardavimą. „Aeroflot“ akcijomis prekiaujama biržoje, o šiuo metu Kremlius valdo 73,8 proc. bendrovės.

    Jei planas būtų įgyvendintas, valstybės dalis sumažėtų iki maždaug pusės įmonės akcijų. Tokia schema leistų išlaikyti lemiamą įtaką strateginėje bendrovėje, tačiau kartu gauti papildomų pajamų biudžetui.

    Kodėl vėl kalbama apie privatizaciją?

    Sprendimas siejamas su didėjančiu Rusijos biudžeto deficitu, kurį didina karo išlaidos ir silpnesnės pajamos. Viešai skelbta, kad deficitas pasiekė 5,8 trln. rublių, o tai, lyginant su pradiniu planu, yra gerokai daugiau nei numatyta visiems 2026 metams.

    Pagal tuo metu taikytą apytikrį kursą tai sudarytų apie 58 mlrd. eurų. Vien šis skaičius rodo, kad Kremlius ieško papildomų šaltinių ne tik taupymo priemonėmis, bet ir parduodamas dalį turto.

    Kiek pinigų gali gauti Kremlius?

    Skaičiuojama, kad „Aeroflot“ rinkos vertė sesijos pabaigoje siekė 187 mlrd. rublių, tai yra apie 1,9 mlrd. eurų. Tokiu atveju 23,76 proc. paketas galėtų būti vertas maždaug 0,45 mlrd. eurų, nors galutinė suma priklausytų nuo paklausos ir sandorio sąlygų.

    Rinkoms svarbu ir tai, ar pardavimas būtų vykdomas per biržą, ar ieškant vieno ar kelių stambių investuotojų. Bet kuriuo atveju investuotojų ratas būtų ribotas dėl sankcijų, kapitalo kontrolės ir politinės rizikos.

    Silpnesnės prognozės didina spaudimą

    Papildomą spaudimą biudžetui kuria ir prastesnės ekonomikos augimo prognozės. Viešai skelbta, kad Rusija sumažino 2026 metų BVP augimo prognozę nuo 1,3 proc. iki 0,4 proc., o tai reiškia mažesnes mokesčių įplaukas ir lėtesnį vidaus paklausos atsigavimą.

    Nepriklausomi ekonomistai atkreipia dėmesį, kad lėtėjant augimui mažėja galimybės kompensuoti biudžeto skylę ne energetikos sektoriuose. Tokiu atveju privatizacija tampa vienu iš nedaugelio greitesnių būdų gauti įplaukų, nors ilgainiui tai sumažina valstybės turto bazę.

    „Privatizacija tampa greitu sprendimu, kai biudžeto pajamos nebespėja paskui išlaidas“, – sakė nepriklausomas ekonomistas Dmitrijus Polevojus.

    Analitikų vertinimu, jei ekonomikos lėtėjimas tęsis, iki 2027 metų biudžeto pajamos gali būti mažesnės nei planuota, todėl Kremliui tektų rinktis tarp išlaidų mažinimo, papildomų mokesčių ar naujų turto pardavimų. „Aeroflot“ atvejis gali tapti indikatoriumi, kaip plačiai Rusija pasirengusi eiti šiuo keliu.

  • Lenkija ir JAV sutarė dėl „Abrams“: gamyba ir aptarnavimas Europai gali persikelti į Poznanę

    Lenkija ir JAV sutarė dėl „Abrams“: gamyba ir aptarnavimas Europai gali persikelti į Poznanę

    Lenkija ir Jungtinės Valstijos pasiekė naują susitarimą dėl „Abrams“ tankų – numatoma, kad Lenkijoje kuriama infrastruktūra aptarnaus ne tik Lenkijos kariuomenę, bet ir JAV pajėgas Europoje. Apie tai po vizito JAV TVN24 eteryje kalbėjo Lenkijos gynybos ministerijos viceministras Cezary Tomczykas.

    Pasak jo, Lenkija pastaraisiais metais masiškai investavo į amerikietišką ginkluotę ir techniką, todėl logiškas kitas žingsnis – vietoje sukurti pilną techninio aptarnavimo, remonto ir tiekimo grandinę. Tokia bazė, anot pareigūno, būtų naudinga ir Lenkijos pramonei, ir JAV partneriams, nes sutrumpintų logistiką bei remonto terminus.

    „Lenkijoje kursime visą aptarnavimo bazę, o mūsų serviso centras Poznanėje ir Debline bus aptarnavimo centru visai JAV kariuomenei Europoje“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Jo teigimu, tai vienas pirmųjų tokio tipo susitarimų, sudarytų pastarosiomis dienomis, ir jis konkrečiai siejamas su „Abrams“ platforma. Praktikoje tai reiškia, kad dalis kritinių priežiūros ir remonto darbų galėtų būti atliekama Lenkijoje, o ne siunčiant techniką ar komponentus į kitas šalis.

    Viceministras taip pat patvirtino, kad Lenkija gavo preliminarų JAV Valstybės departamento pritarimą dėl galimybės gaminti raketas „Patriot“ sistemoms. Jis pabrėžė, kad tokia gamyba būtų organizuojama Lenkijos gynybos pramonėje, o galutinis modelis priklausytų nuo konsorciumų ir technologinių susitarimų.

    Be „Patriot“ temos, jis užsiminė ir apie platesnį potencialios gamybos spektrą – nuo tolimojo nuotolio amunicijos „HIMARS“ sistemoms iki „Hellfire“ raketų. Pasak Tomczyko, bendra gamyba galėtų tapti abipusiai pelninga, nes JAV pusė esą rodo didelį susidomėjimą didesniu gamybos ir aptarnavimo pajėgumų perkėlimu arčiau rytinio NATO sparno.

    Gynybos analitikų vertinimu, tokie susitarimai paprastai turi dvi kryptis: operacinę ir ekonominę. Operacine prasme tai stiprina pajėgų parengtį regione, nes technikos remontas ir atsarginių dalių tiekimas tampa greitesni, o ekonomine prasme – suteikia postūmį vietos pramonei, kuri įsitraukia į aukštos pridėtinės vertės grandines.

    Tuo pačiu tai atspindi platesnę tendenciją Europoje: po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Vakarų šalys vis dažniau ieško būdų išplėsti ginkluotės gamybą ir aptarnavimą žemyne, kad sumažintų priklausomybę nuo ilgos tiekimo grandinės. Lenkija, kaip viena daugiausiai gynybai išleidžiančių NATO valstybių regione, siekia šį momentą paversti ilgalaikiu pramoniniu pranašumu.

  • Lenkija ruošia KNF reformą: bankams naujos pareigos, vadovams – kadencijų limitas

    Lenkija ruošia KNF reformą: bankams naujos pareigos, vadovams – kadencijų limitas

    Lenkijos Vyriausybė artimiausiame posėdyje ketina svarstyti Bankų įstatymo pataisas, kurios keistų Finansų priežiūros komisijos KNF veikimo taisykles ir bankų priežiūros praktiką. Finansų ministerijos siūlomi pakeitimai orientuoti į griežtesnį valdymo skaidrumą ir didesnę priežiūros institucijos nepriklausomybę.

    Vienas svarbiausių siūlymų – nustatyti 14 metų ribą KNF pirmininko ir jo pavaduotojų pareigoms eiti. Pataisose numatyta, kad šis laikotarpis būtų taikomas tiems pareigūnams, kurie į šias pareigas būtų paskirti po 2026 metų sausio 11 dienos.

    Ribojimai po kadencijos ir prekybos draudimas

    Projektas taip pat numato vadinamąjį „atvėsimo“ laikotarpį pasitraukusiems KNF vadovams. Pasibaigus kadencijai, pirmininkui ir pavaduotojams būtų taikomas 12 mėnesių draudimas įsidarbinti įmonėse, teikiančiose paslaugas KNF prižiūrimiems rinkos dalyviams, taip pat subjektuose, užsiimančiuose finansų rinkų lobistine veikla.

    Panašus, bet trumpesnis ribojimas būtų taikomas ir KNF biuro darbuotojams: po darbo pabaigos jiems numatomas 6 mėnesių draudimas pereiti į tam tikras su prižiūrimais subjektais susijusias veiklas. Be to, KNF pirmininkui ir jo pavaduotojams būtų draudžiama prekiauti finansiniais instrumentais, siekiant išvengti interesų konflikto.

    Didesni įgaliojimai ir naujos pareigos bankams

    Kartu plečiami ir KNF įgaliojimai bankų valdymo klausimais. Numatyta, kad vadinamosiose „didelėse institucijose“ pagal Europos Sąjungos reguliavimą priežiūros institucija turėtų teisę pritarti ne tik banko vadovo, bet ir kitų valdybos narių bei stebėtojų tarybos pirmininko paskyrimui.

    Taip pat numatoma, kad KNF vertintų, ar didžiuosiuose bankuose vidaus kontrolės padalinių vadovai ir finansų vadovai atitinka tinkamumo reikalavimus. Bankams atsirastų papildoma pareiga informuoti KNF apie reikšmingus sandorius, pavyzdžiui, svarbių akcijų paketų įsigijimą ar pardavimą, didelės vertės turto ar įsipareigojimų perkėlimą, taip pat susijungimus ir skaidymus.

    Kodėl pakeitimai siūlomi dabar?

    Finansų ministerijos aiškinimu, pakeitimų tikslas – perkelti į nacionalinę teisę Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, susijusias su priežiūros institucijų įgaliojimais, įmonių valdymu ir rinkos rizikų valdymu. Pastaraisiais metais Europos reguliavime ryškėja kryptis stiprinti finansų sistemos atsparumą, o bankų valdymo kokybę sieti ne tik su kapitalo reikalavimais, bet ir su vadovų tinkamumu bei interesų konfliktų prevencija.

    Nors pataisos rengiamos Lenkijai, jų logika atspindi platesnę regiono tendenciją: po spartaus palūkanų normų, geopolitinių ir technologinių pokyčių priežiūros institucijos siekia greičiau matyti rizikas ir turėti daugiau svertų, kad galėtų reaguoti dar iki problemoms tampant sisteminėmis. Bankams tai reikštų daugiau atskaitomybės dėl strateginių sprendimų, o priežiūrai – didesnę atsakomybę dėl sprendimų pagrįstumo.